Jodi Picoult: Dviejų kelių knyga

Išdirbusi su mirtimi susijusį darbą beveik trylika metų, žinau, kad mes suknistai jai nepasirengę – nei intelektualiai, nei emociškai. Kaip gali džiaugtis gyvenimu, jei kiekvieną minutę bijai, kad jis baigsis? Žinau, kad dauguma žmonių – kaip mano mama – bijo kalbėtis apie mirtį, tarsi ji būtų užkrečiama. Žinau, kad jūs esate toks pats žmogus mirdamas, koks buvote gyvendamas – jei nebijojote gyventi, nebijosite ir mirti. Jei nervindavotės būdami sveiki, nervinsitės ir mirties patale. Žinau, kad žmonėms, kurie netrukus mirs, aš reikalinga kaip veidrodis – pažvelgti į akis ir pamatyti, kokie jie buvo, o ne kas yra šią akimirką.

Nuostabi knyga metų pradžiai! Vengiau šios autorės kūrybos manydama, kad tai pernelyg populiarus masinis šlamštas – nes kaip galima per kelias dešimtis metų parašyti daugiau nei dvidešimt gerų, rimtų, kokybiškų romanų? Visgi leidau sau pabandyti ir likau sužavėta!

Koks sutapimas, kad vienoje knygoje nagrinėjamos keturios tokios skirtingos, bet visos mane labai dominančios ir man artimos temos: mirties psichologija, egiptologija, kvantinė fizika ir žmonių santykiai. Ir jos ne tik trumpai paliečiamos – autorė šiomis pakankamai sudėtingomis temomis žongliruoja kaip tikra šių sričių profesionalė – padėkų skiltyje perskaičiau, kiek ekspertų iš tiesų prisidėjo prie to, kad multivisatų teorija ar pomirtinio gyvenimo ženklų išdėstymas senovės egiptiečio kape būtų nupasakoti ne kaip nesąmonė, o taip, kaip tai mato šiuolaikinis mokslas.

Įdomu ir naudinga ne tik skaityti sudėtingą meilės istoriją, bet ir sužinoti stulbinančių naujienų bei praplėsti akiratį dominančiomis temomis. Siužetas įtraukiantis, veikėjai tikri ir atpažįstami, romanas puikus. Rekomenduoju ir nekantrauju išbandyti kitus šios autorės kūrinius.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.