Įvertink tai, ką turi

Mes dedame daug pastangų tam, kad pasiektume savo tikslų, gautume trokštamus dalykus ir tokiu būdu patirtume malonumą. Deja, dažniausiai džiaugsmas ir pasitenkinimas trunka neilgai, greitu metu juos užgožia nauji troškimai ir tolimesni tikslai.

Taip gyvendami mes bėgame, lekiame, didžiąją laiko dalį praleisdami nepasitenkinimo ir nepakankamo buvimo būsenoje. Juk yra kažkas, ko dar trūksta iki pilnavertės laimės, kažkas, ką gavę ar kuo tapę jau tikrai tikrai būsime absoliučiai patenkinti ir laimingi.

Vienas iš būdų pratęsti malonumą ir patirti laimę dabar pat yra prisiminimai. Mes apdovanoti unikaliu gebėjimu mintimis nusikelti į praeities situacijas ir visu kūnu panirti į emocijas, kurias sukėlė ankstesni nutikimai.

Tad šiandien siūlau atlikti nedidelį eksperimentą ir patirti dėkingumo malonumą įvertinant tai, ko kažkada labai troškome, o šiandien turime. Greičiausiai dabar tie dalykai atrodo savaime suprantami, elementari kasdienybės dalis, tačiau kadaise tai buvo tik svajonės, siekiamybė, tikslas.

Apsižvalgyk aplink. Jei esi namuose, greičiausiai Tave supa daugybė daiktų, kuriuos įsigijai ar gavai dovanų. Gal kartu su Tavimi yra artimi žmonės – gyvenimo partneris, apie kurį kadaise tik svajojai, vaikai, kuriuos kažkada įsivaizdavai. Jei esi darbe, prisimink save karjeros pradžioje, kai pozicija, kurioje esi dabar ir/ar kompetencijos, kurias turi, kadaise buvo tik tolima siekiamybė.

Pavyzdžiui, man didžiausia vertybė yra šeima. Taigi iš pradžių pasineriu į prisiminimus, kai mes su vyru dar nebuvome pradėję romantinių santykių, bet aš jau svajojau apie jį kaip apie savo gyvenimo partnerį. Kaip gera žiūrint iš šios perspektyvos suvokti, kad dabar esame drauge!

Paskui pradėjome svajoti apie kūdikį. Įsivaizdavome, koks jis galėtų būti, kaip mes jį augintume. Ir štai, dabar mūsų pirmagimis jau toks pakankamai didelis, tikras stebuklas žvelgiant iš praeities pozicijos!

O kaip svajojau apie mažą mielą dukrytę, atrodė, tikrai iki pilnos laimės daugiau nieko netrūktų, jei tik ją turėčiau… Ir ką? – turiu! Mūsų šviesūs jaukūs namai su gausybe augalų kadaise buvo tik vizija, o dabar – kasdienybė.

Na, ir taip turbūt galėčiau tęsti visą dieną, tačiau mano tikslas – ne pasigirti, kaip nuostabiai gyvenu, o paskatinti Tave atidžiau peržvelgti savo pasiekimus, tai, kuo tapai ir ką turi. Pabandyk, pamatysi, kiek daug laimės tai suteikia!

Jei nori išbandyti daugiau dėkingumo praktikų, kviečiu antradienį prisijungti prie nemokamo užsiėmimo.

Jei manai, kad užmirši – užsiregistruok, valandą prieš užsiėmimą el. paštu atsiųsiu priminimą.