Įspūdinga. Arabesque.

Live for a moment. Life‘s now. Ar gyveni nuolat ruošdamas sau geresnę ateitį? Mokaisi, kad įstotum, studijuoji, kad gautum geresnį darbą, dirbi, kad susimokėtum būsto paskolą (wow, po keturiasdešim metų turėsi savo būstą), gerai, dabar truputėlį pakentėk, tik truputėlį, tuoj gims vaikas, tuoj jis baigs mokyklą, tuoj, tada pagyvensi sau, gerai?
Arba ne, geriau apvok inkasatorius ir iššvaistyk milijoną per dieną (sugebėtum?), pasidaryk sau šventę, idealią dieną su daug muilo burbulų, sidabrinių aukštakulnių, limuzino vairuotojas šypsosi (Jude Law?), minkšta ir saldu. Alrighty. Įrašyk albumą. Pasirašyk man ant pilvo.
Ar dirbi tokį darbą, kurio nemestum laimėjęs tiek pinigų, kad galėtum sau užtikrint ikrų ir šampano pusryčius kasdien? Mm, o braškės su plakta grietinėle, carpaccio di manzo, o tigrinių krevečių kokteilis, taip, gali man pamasažuot pėdas. Glamorous.
O ką tada veiktum šeštedieniais apie pirmą valandą dienos? Jei saulė visai pusėtinai šviestų, skrandis būtų pilnokokas, šiek tiek skaudėtų kojos pirštelį, bet nieko, ir Tau niekas netrukdytų? Hamm, let me think, ane? Po velnių, skrisčiau į Alžyrą, pasiimčiau mėtų arbatos su riešutukais, ir aprašyčiau Tau dykumos oro gurkšnių poveikį gomuriui ir liežuviui, gerklei ir grožiui.
Aprašyčiau? Aprašysiu.