Irvin D. Yalom: Terapijos dovana
Terapijos tikslas yra padidinti tikrovės suvokimą ir padėti individams pamatyti save taip, kaip juos mato kiti. Būtent dėl atgalinio ryšio aklasis Aš tampa pastebimai mažesnis. <…> Būtent atgalinis ryšys padeda pacientams pastebėti savo pačių elgesį ir išmokti vertinti to elgesio įtaką kitų jausmams.
Buvau skaičiusi Melagį ant kušetės, dabar nusprendžiau pasidomėti nebe grožine populiaraus amerikiečių psichoterapeuto kūryba. Rašymo stilius labai aiškus, įdomus, pagavus, skaitosi nepaprastai lengvai ir greitai, tačiau vėlgi kažkokių ypatingai sukrėtusių ar atmintin įstrigusių idėjų neradau.
Kasdienėje būtyje mus apima ir išblaško daiktinė aplinka – esame pripildyti nuostabos kaip daiktai yra pasaulyje. Ontologinėje būtyje esame susikoncentravę į pačią būtį, tai yra esame pripildyti nuostabos, kad daiktai yra pasaulyje. Kai esame ontologinėje būtyje – už kasdienių rūpesčių ribos, esame tam tikro pasiruošimo asmeniniam pasikeitimui būsenos.
Keisčiausias ir netikėčiausias buvo patarimas pabandyti nueiti pas konsultuojamą klientą į namus, maždaug apsižiūrėti, kaip jis gyvena. O! Iš karto prisiminiau serialinį Hausą, kuris be jokių skrupulų nuolat knisasi pacientų miegamuosiuose, ieškodamas ligų priežasčių. Na, gal Amerikoj taip įprasta?
Mes, žmonės, esame prasmės siekiančios būtybės, kurioms nepasisekė, nes jas įmetė į pasaulį, neturintį vidinės prasmės. Vienas iš pagrindinių mūsų uždavinių yra atrasti tikrą prasmę, kurios pakaktų gyvenimui palaikyti ir atlikti įmantrų manevrą paneigiant mūsų asmeninę šios prasmės autorystę.
Iš Yalom‘o cituojamų autorių nebuvo berods nė vieno, kurio nebūčiau žinojusi (nors jis knygos pradžioje piktinasi, kad jaunieji psichologai nėra girdėję apie Karen Horney), tačiau būtent šios knygos dėka greičiausiai imsiu labiau gilintis į jų veikalus. Nes priminė, ką noriu skaityti. Ir dar nustebino, kad, pasirodo, man egzistencializmas artimas.
Gyvenimo prasmės, kaip teigė Buda, išmokti negalima. Kiekvienas turi pats pasinerti į gyvenimo upę ir leisti klausimui pasitraukti.
255 jaukūs ir praktiški puslapiai.
4 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
ei ei, o kodėl nustebino, kad egzistencializmas artimas? : )
Hm, gan baisu būtų pamatyti save taip, kaip mato kiti :/
Oni, nes kažkaip psichologijoje jaučiuosi tokia labiau praktiškesnė, na, gal ne iki bihevioristų lygio, bet trumpalaike į sprendimus orientuota terapija nepaprastai žaviuosi, ir maniau, kad egzistencializmas man tolimas… Bet, pasirodo, artimas!
Dovile, kas čia dabar per baisumai? Juk mes kiekvieną dieną, net ir patys to neįsisąmonindami ir nepripažindami, siekiame padaryti įspūdį aplinkiniams, tai nejaugi mana, kad Tau pavyksta tik siaubingą nuomonę apie save sudaryti?
Skaičiau tris šio žydelio knygas ir likau sužavėtas. Nežinau koks jis psichoterapeutas, bet rašytojas puikus.
P.S. Šios knygos dar neskaičiau