Interviu su emo

Brėkštant droviai apsnigtam viduržiemio rytui į rožinio miesto vartus pasibeldė vaikinas ir nusibraukė juodų plaukų sruogą nuo akių. Apsikabinau truputį per saldžios kinrožių arbatos puodelį ir susikaupusi užkalbinau.
PinkCity: Labas, gavau Tavo laišką, kuriame rašai, kad nori papasakoti apie emo, kaip yra iš tikrųjų. Nes TV oi kokių nesąmonių pripasakoja…
Emo: Sveika, PinkCity. Taip, mane tikrai šokiravo tie visi įvykiai Kaune. Šokiravo ne tik žmonių, bet ypač žurnalistų nuomonė apie emo „judėjimą”.
PinkCity: Kodėl? Šiaip visus šokiravo savižudybės…
Emo: Mano asmenine nuomone, tai net nebuvo savižudybės. Daugelis „kitokių” paauglių lipa ant apleistų pastatų stogų, kur vaikščioti pakankamai pavojinga. Pats ne kartą buvau užsirioglinęs ant prie Kauno „Akropolio” esančio stogo. Aš tikrai manau, kad tai galėjo būti nelaimingas atsitikimas, ypač pirmos mergaitės kritimas. Gali būti, kad antra ir nusižudė, bet ne dėl to, kad ji buvo emo, tiesiog ji sunkiai galėtų gyventi toliau, mačius savo geriausios draugės žūtį. Šiaip iš tiesų vien tų savižudybių nenorėčiau labai nagrinėt, nes jų tikrai nepažinojau ir negaliu 100% būt užtikrintas savo nuomone. Labiau norėčiau atkreipt visuomenės dėmesį apie klaidingai susidariusią nuomonę apie pačią emo kultūrą. Ir dar.. vienas dalykas yra emo, o kitas dalykas emo išvaizda.
PinkCity: Gerai, tada papasakok, kas apskritai yra emo.
Emo: Emo kultūros pradžia prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Man emo asocijuojasi su grupe Weezer. Emo buvo romantiški, emocionalūs žmonės, vaikštantys nebūtinai su juodais plaukais, tvarkingai apsirengę, su storų juodų rėmelių akiniais (išvaizda gal šiek tiek panašūs į moksliukus), kurie per pertraukas atsisėdę po medžiu skaitydavo poeziją, rankose nuolatos nešiodavosi porą knygų, būdavo vieniši. Ta vienatvė vėliau persiformavo į juodus plaukus, smailai apkirptą grifką.
PinkCity: Žinau vieną Weezer dainą, „Island In The Sun„, ji tikrai ne liūdna.
Emo: Aš taip pat žinau, tai mano mėgstamiausia daina. Ji nėra liūdna, bet tikrai EMOcionali.
PinkCity: Na gerai, o kas yra emo Lietuvoje?
Emo: Emo Lietuvoje kurį laiką buvo grynai tik išvaizda. Tuo man priminė visas fyfas, kuriom rūpi Gariūnuose nusipirkt rūžavą maikutę (no offence, PinkCity) ir mini sijonėlį. Bet tie patys „Emo” niekada niekur labai jau taip ir nesižudė, kad reiktų skelbt kritinę padėtį. Pats turiu tokių draugų kurie pjaustosi rankas su šakutėmis. Tai kilo iš vienišumo ir norėjimo atkreipt į save dėmesį. „Lietuviško emo” žmogui vaikščiot su randu ant riešo tapo taip pat populiaru kaip ir kitiems ‘neformalams’ girtis draugams, kad vaikštai pas psichologą, nes tu „nesveikas”. Dabar tokie buvę emo, kuriems rūpi tik išvaizda, pasivadino scene kids.
PinkCity: Esu apie tai skaičiusi.
Emo: Tai tikrai puikus straipsnis, lyginantis šias kultūras. Nors naujuosius emo ir scene aš linkęs vadinti mada.
PinkCity: Žodžiu, tėveliams nereikėtų jaudintis, kad jei vaikas žeria plaukus nuo akių, vadinasi, jį įtraukė sekta?
Emo: Galbūt susijaudint ir reiktų, dar labiau reiktų suprast, kad po 3-5 metų jie iš to tikrai išaugs. Emo galbūt ir kalba apie romantiškas savižudybes, jiems patinka tamsa, juoda spalva. Bet nuoširdžiai tikiu, kad per tuos 3-5 metus jie neišsižudys. Nors velniai čia žino, kai Lietuva pirmauja pagal savižudybių skaičių Europoje. Anyway, iš jų visų, emo kultūros atstovai nesudarė net vieno procento.
PinkCity: Kodėl ir kaip Tu pats tapai emo?
Emo: Kai man dabar jau 18 metų, aš tikriausiai ir pats juntu, kaip po truputį iš to išaugu. Bet visa tai prasidėjo kai man buvo 13 metų. Tuo metu Lietuvoje apie emo dar beveik nebuvo kalbama. Labiausiai kaltinu savo tėvus. Šeimoje buvau vienturtis. Mano tėvai nuolat pykdavosi, tėvas gerdavo, mama dėl šios priežasties buvo nervinga, stengdamasi prasiblaškyt, vaikščiodavo po klubus. Parsivesdavo namo kitų vyrų. Tėvų meilės nejaučiau nuo kokių 5 metų. Augau praktiškai vienas, savarankiškai. Visa tai ir paveikė mano sąmonę. Pradėjau klausyt melancholiškos, emocingos muzikos, skaityt E.A.Poe poeziją. Jaučiausi geriau vien dėl to, kad ta muzika ir knygos mane suprasdavo.
PinkCity: Bet nejaugi nesinorėjo kokių nors šviesių spalvų, linksmų pasakojimų, smagios muzikos, kad viskas būtų geriau?
Emo: Kai buvau tokios emocinės būsenos, šviesios spalvos, smagi muzika man atrodė atgrasi.. Kaip jau ir sakiau, man labiausiai reikėjo žmonių kurie mane suprastų.. Emo Lietuvoje praktiškai dar nebuvo, pas psichologą eiti gėdijausi.. Pasakysiu kaip August Rush, mane suprato tik garsai.. Laikiau juos savo draugais. Vėliau pradėjau ir pats rašyt eiles. Bet tai dienos šviesos taip ir neišvydo.
PinkCity: Manau, jog smagu, kad radai priimtinų būdų savo būsenai išreikšti. Ką norėtum pasakyti paaugliams, kurie jaučiasi panašiai?
Emo: Nesižudykit, dėl Dievo meilės. Jums nieko nebejaučiant tikrai nebus geriau, nei jaučiant liūdesį, su džiaugsmo trupinėliais. Dabar emo tikrai gyvent lengviau, nes susirast draugų interneto pagalba nėra sunku. O būti išklausytam žmogaus, kuris tave supranta, yra lengviau už viską. Nešokinėkit nuo viešbučio stogų, geriau eikit i Akropolį pasėdėt ant suoliuko (ten didelė tikimybė, kad susirasit panašių į save). Na, ir kas svarbiausia, nebijokit būt tokie, kokie esat, bet nebūkit ir myžniai, kurie verkia dėl to, kad mirė nuo medžio nukritęs lapas.
PinkCity: Jei mano skaitytojai komentaruose ko nors Tavęs paklaustų, sutinki atsakyt?
Emo: Žinoma, kad sutinku, tik nenorėčiau skelbt savo duomenų, kadangi Lietuvoje į emo žiūrima kaip į gėjus arba Garastas į afroamerikiečius. Atsakyčiau į visus klausimus per PinkCity.lt tinklaraštį.
PinkCity: Ką gi, ačiū Tau kuo labiausiai už pokalbį!
Emocionaliu balsu uždainavo: It just takes some time
Little girl, you’re in the middle of the ride
Everything, everything will be just fine
Everything, everything will be alright (alright)
(Jimmy Eat World – The Middle)

Facebook komentarai

171 Comments

Join the discussion and tell us your opinion.

benamis
2009 01 30 at 18:21

Pas tau komentarai neišsisaugo. Gal vakare parašysiu. Bo visą litaniją sukurpiau ir bac…
beje, straipsnis patiko ir kalbintasis emo pasirodė gan mąstantis žmogiukas.

PinkCity
2009 01 30 at 18:28

Gaila litanijos 🙁

Tamagochi
2009 01 30 at 19:37

Aš jau rašiau, kad mano nuomone emo atsiradimas turi stiprų ryšį su problemomis šeimoje. Pašnekovas savo pavyzdžiu tai irgi patvirtina.

Tad klausimas būtų ar tikrai visi emo jaučiasi vieniši, nesuprasti? Ar yra judėjime ir laimingų žmonių? Man neaiškūs jų tikslai – ar jie tokiu savo elgesiu tikisi sulaukti trūkstamo dėmesio ir pagalbos, ar jie tiesiog siekia pripažinimo kaip „normali” sub-kultūra?

Chiotas
2009 01 30 at 19:38

Visai gan idomus interviu. Buvo idomu perskaityti si dialoga, nors truputi suprasti kaip masto emo.

Timas
2009 01 30 at 20:07

;] velnia velnia. kodel pas mani nieks interviu neatein duot 😉
siaip uzskaitau. labai gerai blogosferoj pateikt tiesiogini komentara ir taip apspjaut kokius delfius ir t.t.

PinkCity
2009 01 30 at 20:11

Ne, geriau yra į TV laidą pasikviesti fyfišką „naująją zviazdą” Urtę, Svarą iš G&G beigi Baumilą, kad jie pasakytų „emo, nesižudyk, nes mes trys esam Tavo autoritetai numeris vienas du ir trys, taigi va, mes sakom”.

Edvinas
2009 01 30 at 21:10

Šaunus interviu, galbūt nieko naujo, bet jis kažkoks… „Gyvas” blogosferoj. 🙂 Bravo.

m
2009 01 31 at 18:26

kaip emo siejasi su akropoliu?..
ta naujoji emo karta, „išvaizdinė” tai su akropoliu tikrai siejasi, tačiau jei esi tikras emūšnikas, kodėl akropolis? (arba gal ne taip viską supratau). tiesiog kadangi pats buvau emo hardkorovcas, ir gerai pažįstų subkultūrą, nematau jokio ryšio tarp tikrojo emo ir akropolio suoliukų 🙂

užjaučiu dėl tėvų. iš nemažos dalies suprantu, kaip jautiesi. paprasčiausia būtų juos tiesiog užmiršti, nes pyktis jiems tau nepadės.

o šiaip smagu, kad lietuvos emo net mano įrašą jau žino 🙂 ir ačiū už komplimentą 🙂

Ugnė
2009 01 31 at 19:43

Aš dryšciau paprieštarauti apie jų tas savižudybes..
Emo tai pankai.. Seniai(datos nepamenu)pankai nusprendė būti ramesni. Jie nei pjaustėsi nei depresavo,tiesiog nebuvo tokie garsūs. Jie gyveno sau ramiai iki tol,kol kaškos atsiprašant debilas jav pasiskelė esą emo ir nusižudė. Nuo tada visokie mažvaikiai pradėjo mėgdžioti emo,o norėdami įrodyti kad jie emo,pjaustydavosi venas ir taip toliau. Patys emo,pavargę nuo tų debilų skeryčiojimūsi pasivadino scene kids. Pati esu scene ir pjaustaus. Pjaustaus tdl,kad esu mazochistė,ne tdl,kad esu scene. Tai visai du nesusiję dalykai .
P.S. Tai tik mano pasisakymas.

Gediminas
2009 01 31 at 20:30

@m
Gotai tada irgi pankai? Prabusk.

Žmonės jūs žmonės…Jau Jums ir EMO pasirodė „per baisu”… Kur viskas ir taip „su rožiniais kaspinėliais”…

benamis
2009 01 31 at 23:39

Atsišaudykim plius minus į komentarus.
Gotai man rodos nėra pankai, bet emo ir pankai, tikrai taip jie yra pankai(kilės šaknys veda į pankų judėjimą).
Nežinau iš kur tai žinau, bet teko skaityti, jog pradžioje emo išsivystė būtent iš pankų.
Buvo šis judėjimas užmirštas evoliucionavo ir dabar turime tai ką turime.
Paradinius emo., kuriuos „prikėlė” tokios grupės kaip „Tokijo hostelis” ar „My chemical romane” (ar kokios jos dar ten yra).
Nieko keisto nematau, jog dabar emo yra ant bangos.
Seniau būdavo gotų, metalistų ar pankų bangos. Užtekdavo vasarą išeiti į Katedros aikštę Vilniuje ir pasižiūrėti kokie „pisgočiai” ar „pismetaliai” yra okupavę „arklio paminklą”.
Tiesiog, problemos vaikų auklėjime ir dėmesio jiems skyrimo stygius ir iššaukia štai tokius judėjimus.
Tai kodėl tada stebitės, kad vaikučiai vaikšto „baisuokliškai” pasidabinę, jiems trūksta dėmesio ir tokiu būdu bando gauti dėmesio iš aplinkinių, kurio šeima nesugebėjo suteikti, o ir tas žinojimas, kad ale esu kitoks nei visi, teikia tam tikrą pasitenkinimą, pasididžiavimą savimi, išskirtinumo pojūtį. Gali pasijausti pasaulio bamba.
Pats esu parkeliavęs kelias subkultūras kaip gotai, metalistai, pankai, nes pasikartosiu- ieškojau savęs, nes norėjau taip elgtis, eiti prieš srovę.
Dėl polinkio į pjaustymusis. Turėjau kelias pažįstamas, paauglystėje buvo gotės plius minus ir pjaustydavosi rankas britvomis, o vėliau rodydavo viena kitai: žiūrėk pas mane daugiau kraujo nutekėjo, o pas mane štai didesnis randas liko.
Kaip pašnekovas pastebėjo iš to išaugama.
Taigi dabar tos „gotikės” studijuoja universitetuose, turi darbus, antrąsias puses.
O tas akcentavimas, jog esu emo ir pjaustausi mane veikia taip: nu ir ką? Pjaustykis tu save žaloji, ne mane. Išaugsi.
Blogiau kai vienas mano pažįstamas prisigėręs pjaustosi šukėmis, nors ir nesirengia kaip emo, bet pagal muziką ir poelgius galėčiau tokiems ‘prirašyti”.
Kitas klausimas dėl emo šokinėjimo nuo stogų. Susidaro toks įspūdis, jog tik emo šokinėja. Tai tada pusę Lietuvos tokiems prirašyti reiktų.
Nea, kažkada viena gotė ar pankė, dabar nebe pamenu. Iššoko iš apleisto pastato antro aukšto. Išgyveno. Kodėl?
Nes gėrė su draugais ir sakė man xujova, nušoksiu. Šie sakė” nė velnio. Tai įrodė savo. Kam nepasitaiko tokių minčių?
Ir gal pabaigai.
Baisitės emo, gotais ar kitais kokiais ale nesveikais.
O aš manau tinka posakis ką pasėsi, tą ir pjausi. Nesirūpinai vaiku šatai ir turi emo.
Bet kaip visada iš šių būsenų išaugama kaip pats autorius pastebėjo.
Būkime tolerantiški.
Galbūt vienas mano įrašas(savireklama) atspindi šią situaciją.
http://benamis.wordpress.com/2008/12/17/vaiku-auklejimas-kapitalizmo-dvasia/
Atsiprašau, jei nusigrybavau į pievas, bet man dar neatrodo, jog viską išsakiau ką norėjau pasakyt..Pradinis variantas išsigimė.

Gediminas
2009 02 01 at 0:27

Gotai irgi deja iš Punk gimė. (jeigu apie muziką)

Subkultūros yra intelektualų mėgiamas dalykas. Žymiai blogiau yra, jei jaunimas suvokia konkrečią subkultūrą tik kaip išvaizdą. Ar iš subkultūrų išaugama? Tikrai ne. Išaugama iš pošerizmo, t.y., noro atkreipti į save dėmesį.
O tas auklėjimas…nežinau…jei kvailys gimė, tai ir mirs kvailys (forsas, marozas…). Bet žinoma, daugiausia iš asocialių šeimų vaikai paskui tampa nusikaltėliais, vaikšto su treningais gatvėje ir t.t.

benamis
2009 02 01 at 1:09

Turiu pritarti, kad iš išvaizdos išaugama (subkultūrinės).
O dėl išaugimo iš subkultūros viduje, net nežinau. Aš sakykim dabar savęs nebepriskiriu jokiai subkultūrai.
Dėl pasakymo marozu gimęs marozu liksi, galima būtų taikyti metalystu gimęs metalystu liksi 😀
Kažkaip ši pakraipa mano akyse yra stabiliausia, tvirčiausia.
O auklėjimas juk duoda labai didelę įtaką vaikui, to tikri negalima nuneigti.

Deividas
2009 02 01 at 7:56

čia tikras interviu? labai jau vadovėlinis

Ugnė
2009 02 01 at 8:16

Šiaip t0kio hotel vėliau pasirodė,nei us užplūdo emo banga.

benamis
2009 02 01 at 11:01

O tai Ugne, jei paklausiu, tai iš ko tie emo atsirado, kas juos paskatino Lietuvoje plėstis?
Man asmeniškai tas hostelis būtent su emo asocijuojasi ir tom mažom išprotėjusiom juodai-rožinėm mergaitėm.

Ugnė
2009 02 01 at 17:13

Ėjo banga nuo uk ir pan šalių į lietuvą….

XxX
2009 02 02 at 11:11

Nepripazystu EMO!!! Man jie vemti norisi, kaip jie gali gyvuoti??? Jie neturi nieko, kuom galetu pasigyrt. Jie tamsus padarai (naktiniai vampyrai) Netoliaruoju as ju… Kill EMO!!!

XxX
2009 02 02 at 11:13

O ypac tos savizudybes, Jie neturi kitos iseities… Ir tegul zudoosi jei beprociai yra… Siulyciau tokiems nueiti pas gera Psichologa:)

Ugnė
2009 02 02 at 15:42

Aš turiu kuo pasigirt. XxX TAI TSG TAVO NETOLERANTIŠKUMAS KITOKIEMS. Gal tu irgi kam nors nepatinki. Pagalvok apie tai.

Emo
2009 02 02 at 18:19

Tad klausimas būtų ar tikrai visi emo jaučiasi vieniši, nesuprasti?
– emo jaučiasi vienišas, tas ’emo’ kuris kuris sėdi Akropolyje su banda mergaičių-berniukų (kartais tikrai sunku atskirt) nemanau, kad yra vienišas. ir ta pati vienišumo sąvoka. nu ir dar aš negaliu atsakyt už visus emo, bet esu įsitikinęs, kad ne visi emo jaučiasi vieniši, kiekvienoje taisyklėje yra išimčių.

Ar yra judėjime ir laimingų žmonių?
man nepatinka į klausimus atsakinėt klausimais, bet… Man būtų įdomu sužinot kaip tu įsivaizduoji žmonių laimingumą? Jei tai nuolatinė būsena, tai tikriausiai tokių žmonių Lietuvoje išvis nėra. O trumpalaikių laimės proveržių pasitaiko visiem. jesus… emo juk irgi žmonės. jie jaučia visokias būsenas, tik yra liūdnesni, EMOcingesni, nei kiti.

Man neaiškūs jų tikslai – ar jie tokiu savo elgesiu tikisi sulaukti trūkstamo dėmesio ir pagalbos, ar jie tiesiog siekia pripažinimo kaip “normali” sub-kultūra?
Kokiu elgesiu? šokinėjimu nuo viešbučių? manau kad tikram emo dėmesys nelabai rūpi ir jam daug didesnis malonumas pasiklausyt geros muzikos ar paskaityt knygą, nei kad emotional side of punk būtų pripažinta ‘normalia’ sub-kultūra.

Kaip emo siejasi su akropoliu?
Kaip bajeris. Matai? Aš linksmas – pokštauju! 🙂

Ugnė
2009 02 02 at 19:55

WoW.. Emotional nereiškia kad žmogus liūdnas ble. Tai reiškia,kad žmogus giliai pajaučia emocijas. Aš sugebu džiaugtis dėl boružėlės ant mano delno,bet apsiverkt dėl to,kad mama užpyko. Tai yra emotional. O ne tai,kad liūdnas. O džiaugies retai,retai.

Ugnė
2009 02 02 at 19:57

Be to,true emo nkad nesirašo emo.xppp..

Gediminas
2009 02 02 at 20:44

Kodėl? Jeigu žmogus sakykime atstovavo kokiam emo muzikos projekte ar pan., tai kodėl jis negali savęs skirti prie tos subkultūros?

Ugnė
2009 02 03 at 0:02

Ne tai turima buvo omenyje… Tai ten jau kitas dalykas. Joks emo nesireklamuoja kad jis emo. Tik gyvena.

Gediminas
2009 02 03 at 1:47

@Ugnė
Tai žinoma.

INferno
2009 02 03 at 9:08

Lietuvaičiai neatsieja subkulturos nuo mados, klausau alternatyvią sunkiają muziką, bet neatrodau kaip metalistas ar savęs tokiu nevadinu…

Viskas yra tik dėl mados ar nori išsiskirti iš minios ar išgarsėti.
Žinau tokių kurie dėl mados (ar trumpalaikio susižavėjimo) patapo Gotais, satanistais, emo ar net homoseksualais….

benamis
2009 02 03 at 9:37

Na patapo dėl mados gotais, emo ar dar kaži kuo ar tai blogai?
Norėjo dėmesio ir jo gavo.
O tokie komentarai kaip xxxx tai yra netolerancijos proveržis.
Man netrukdo „ant bangos” esanačios subkultūros ar tai būtų muzika, ar mada.
Mane tai pavyzdžiui vemt verčia visokie treninguoti, skusti ir visai kaip kitaip atrodantys sportininkai. Mano klausimas kaip jie gali gyvuoti?
kaip pastebėjo INferno gali būti širdyje metalistas ar kokis ten, pagal muziką, bet nebūtinai turi rėkti aš esu metalas.

Ramūnas
2009 02 03 at 13:17

Kad interviu šitą paskaitytų vyresnės kartos žmonės..
O tai man vienas jos atstovas pasakojo, „kaip iš to judėjimo, kur ten žudosi, buvo atėję ir siūlė jų maldaknyges pirkt”.

PinkCity
2009 02 03 at 13:27

Jėga, maldaknygės! Iš tiesų, vyresni žmonės kažkaip įsivaizduoja emo subkultūrą kaip kažkokią sektą su idėjiniais vadais, kurie skatina pasekėjus žavėtis mirtimi ir atitinkamai imtis veiksmų. Tačiau kas tie vadai? Muzikos grupės?

Ugnė
2009 02 03 at 14:57

Žinoma,ne sektos ten. Tu o atvėju ir fyfos sektai priklauso. O dėl mados tai. Akropoly madingos šukuosenos emo bw,tai daug emo bw. Dbr kai taip nėr,tai ir emo nėr. Pas mus šakiuos bw gal 16,dbr visi 2.:D

Gediminas
2009 02 03 at 16:18

EMO nėra mada. Jei lietuviai iš to madą daro tai yra pošerizmas, o ne EMO.

Ugnė
2009 02 03 at 16:35

Tas ir yra .. Visą emo reputeaciją tokie gadina. Kiti yra ßiaip degradavę, em0 tik tdl kad n0ry dėmesio.

Gediminas
2009 02 03 at 20:28

Bet dėl to subkultūra nėra kalta.

Ugnė
2009 02 03 at 23:24

Taip,bet tie KITI turėtų suprast ,kad neturėtų teršt subkultūros.

dargan
2009 02 04 at 21:04

ei. emo nėra subkultūra. ir niekada nebus. tai tik laikinas judėjimas, kuris taip pat greit išeis iš lietuvos kaip ir atkeliavo į ją. beje neriškite šiam judėjimui tokių grupių kaip tokio hotel ar my chemical romance. tai tik lietuvoje šio judėjimo pamėgtos grupės. čia šitos grupės gali būti prilyginamos su tarkim kokiais lietuviais pikaso, tik kad tie užsieniečiai prisidažę belenkiek. o šiaip ir tie ir tie bliauna ant scenos.. paklauskite kada mieste susistabdę EMO judėjimo atstovą/ę ir paklauskite tikrųjų EMO stiliaus grupių. garantija kad kas koks dvidešimtas atsakys, nes tai yra mada.. visas tas „stilius” bent lietuvoje yra mada. jie nesigilina į tikrąją esmę stiliaus. tiesiog pamatė gatve einantį emuką ir galvoja „o kaip gražu, noriu ir aš taip atrodyt”. kas dėl muzikos tai galima sakyt tas pats. bendram rate jei neatsiranda koks „naglesnis” žmogėnas kuris ieško ir domisi tuo tikruoju judėjimu, tai visi taip ir toliau sėkmingaiklauso tas pačias visiem žinomas grupes ir šneka tom pačiom nuvalkiotom temom apie plaukų spalvą ir kokį naują megztuką rožinį su katinu kreiva galva matė kokioj krautuvėlėj mažvaikiam. apie išaugimą… pats nuo savo pirmųjų dienų gimimo girdžiu namuose metalą, rock’ą ir nieko keisto pats dabar klausau tokią muziką, esu black’eris. bet pas mane į kraują visa tai įaugę, tai mano gyvenimo būdas. išvaizda man neturi skirtumo. esu paprastas pilietis, klasikinė apranga(džinsiukai, džemperiukas, striukutė, kerziukai), bet pas mane kaip sakiau iki kaulų smegenų įaugus ta kultūra. ir aš to nemesiu niekada gyvenime. ko nepasakyčiau apie emo. nes tas judėjimas viesiem po kelių metų baigiasi – pasikeičia muzika, pasikeičia apranga, gyvenimo būdas. pasikeičia viskas. parodykit man nors vienas lietuvoje kokių 25 metų EMO. pastatysiu olaus bokalą. nėr tokių, nes tai tik paprasčiausi mažvaikiai taip išsidirbinėja. net gi pašnekovas tai pastebi kad jam augant visa tai išeina iš galvos. manau visi tą puikiai žino tik ne visi tai pripažįsta, nors ir žino kad tai yra tiesa.

ugnė
2009 02 05 at 11:58

is dalies tai tiesa. bet yra ir jau true tokiu. nereik stumt ant visu, paimkit imtinai. as pvz kalbu rimtais dalykais, turiu rimtus planus, ir tikrai zinau kas ta tikroji subkultūra.

Solne
2009 02 09 at 22:29

C’mon, JOS NET NEBUVO EMO. Tai tik žurnalistų triukas.

Gediminas
2009 02 10 at 4:43

EMO yra subkultūra ir nereikia knist proto. Palyginimui – emo bent jau turi ne tik muziką, bet ir pasaulėžiūrą, o imkim, kad ir tie patys metalistai tėra tik muzika.

Kad Lietuvoje, su viskuo yra šūdas (aplamai kultūros čia jokios nėra), tai nenuostabu, kad ir „ne-formoje” yra pakankamai mėšlo, turtingų tėvų vaikučių, lochų ir t.t.

@Solne

aišku kad nebuvo.

ugnė
2009 02 12 at 10:55

viena buvo tik isvaizda, viena prijaute, o kita aplamai ne i tema… cia visx tik ir tebuvo žiniasklaidos burbulas

Linas
2009 02 16 at 0:40

Ka daryti jaj širdyje esu emo tačiau man tevai neleidzia to isreiksti išvaizda?..

Ugnė
2009 02 16 at 21:45

Pati esmė nėra išvaizda… Be to,gal pabandyk juos perkalbėt…

asura
2009 02 21 at 20:44

labas,tavo pasakojimas buvo isties idomus.dabar labaj duomiuosi emo stiliu nes jau du metaj kaj jis man patinka bet kaj turiu griezta mama taj negaliu buti emo,bet dabar tvirtaj nusprendziau kad busiu ir tikiuosi jau niekas man nesutrugdys.bet zinoma isties bijau buti emo nes daug kam tas stilius nepatinka ir visi tik varo ant jo. ir kaj as busiu emo taj nezinau is kur susirasti emo draugu nes tas internetas mazaj gali padeti surasti…nes jau man jau atsibodo buti vidumi tik emo ir kaj eini per laisves aleja ir pamataj emo taj net gera pasidaro pamacius ta stiliu…ir as dbr realiaj visur esu viena mokykloj vaikstau dazniausiaj viena centre retaj bunu jau o akropoli tik bunu kaj drauge atvaziuoja i kauna taj abidvi nulekiam

Ugnė
2009 02 22 at 18:11

XD.. Parašyk man sms,jei trūksta draugų;D.. 869o44234

asura
2009 02 22 at 20:45

geraj butinaj parasysiu ;]]*
nju as savo tada ir numeri palieku jej kas noretu ar sugalvotu man parasyti ;D
visiems ir visada stenksius atrasyti nes esu tikraj draugiskas ir bereikalo nesiuntineju i visas puses visus ;] 864529577 lauksiu ;DDD

Mars’ė.
2009 03 01 at 20:51

Heh ir galiu pasakyti, kad pas man gan tokia pat situacija.
Man 13, kaltinu savo patėvį dėl visko kas vyksta mano gyvenime.
Geriausias mano draugas muzika.
Kai liūdna groju gitara, bet neverkšlenu.
Neatrodau kaip emo.
Man to nelabai ir reikia.
Norėjau pasidaryt, bet patėvis nesutinka.
Tai ir nusispjoviau.
Na bandžiau, prieš jo valia.
Isivėriau auskarą į lūpą, o vėliau kentėjau.
Mokykloje turiu draugų, bet kaip bebūtu gaila, nė vieno tikro emo nepažystu.

Gediminas
2009 03 01 at 23:17

Na, matau, čia jau visi kontaktus savo palikinėja, tai ir aš galiu savo palikti 😀

skype nickas: wormazz

Jei kas nepabijos parašyti, bus įdomi diskusija. gal.

loneemo
2009 03 04 at 9:04

zinot jusu straipsnis jega. Todel kad jus nesaket kad Emo tai tik neformalas kuris tik verkia ir pjaustosi venas!!!!!!! 🙂

Gabe.
2009 03 05 at 15:56

Man sis straipsnis,patiko.Ir turbut todel,kad man 13 as pati noriu buti ta viena is Emo „platintoju”.Kai kalba tas ,kas zino ,ka sneka ir zino turbut,ka reiskia skesti liudesyje tikrai malonu skaityti,o ne ziureti TV,kurio as beveik neziuriu…Tiesiog nugirdau apie tas merginas.Susipazinau su viena is Ju pazystamu…(whatever,su ja nebebendrauju.)
O kokia mano nuomone,kaip ir sio Emo pasnekovo.
Tiesa sakant zinau,ka reiskia ligonine ir tilto galas saltoje naktyje.
Taciau turejau palaikyma,turejau kas paguos ir uzjaus.Tai buvo vienas is Emo.Tuo met ju nekenciau,bet Jis prie manes priejo ir atvede i ta prota,bet dabar vel kenciu,taciau dabar sedziu kampe.Slepiuosi nuo sviesos,su peiliu rankoje,ir nemanau,kad Tai yra blogai.As islieku savimi…Gal as nemoku islieti kitaip savo skausmo…
Bet cia sake,atsakys pasnekovas i visus klausimus.
Taigi as noreciau paklausti : Turbut is kas penkto zmogaus galima isgirsti ,kad Emo tai ‘daunai,gejai,kekses,pasileide… ir pan.’ O ,ka Tu dariai ,kai Tave taip vadino,ar is vis To neisgirdai ar dar neisgirsti?; )

Emo
2009 03 05 at 16:14

=>Gabe>>>>>>>>
Na man kaip vaikinui žodžiai „kekšius” ir „apsileidėlis” nėra labai įžeidus. O kadangi aš esu labiau senosios kartos (išvaizdos) emo, nepanašus i tokio hotel vokalistą, tai ir daunu bei gėjum nelabai vadino. Na gėjum vadindavo kai buvau buvau jaunesnis ir turėjau paaugintus šviesius plaukus, tiesiog atsakydau: „Kažką painioji, aš turiu merginą”. Or smth like that. Aišku už tokius atsakymus retkarčiais ir į galvą tekdavo gaut. Bet dauguma tiesiog pasimesdavo ir nieko nebesakydavo arba tiesiog „nu ir eik nx”. Gerbkit save, mokėkit už save pastovėt (tik neperženkit ribų, nes tie kurie kabinėjasi nėra tokie protingi kaip Jūs) ir kiti jus gerbs. Jei nesiryžtate ko nors atsakyt, tai jesus. Neimkit to giliai į širdį, taip sakantys neturi daug intelekto, tai patiems gadintis dieną kreipiant į tai dėmesį – lame 🙂

Leave a reply