Idioteatras: Ša, kalba mamos!

Kažkaip visi Idioteatro spektakliai, į kuriuos einu, žiauriai gerai atitinka mano tų dienų aktualijas – pamenu, kai žiūrėjau „Duetus“, sukausi pačiame vestuvių organizavimo įkarštyje, todėl paskutinioji scena su nuotaka vertė mane kvatotis iki ašarų ir dar giliau, šįkart pradžiugino „Ša, kalba mamos!“. Ne, motinystės dar neplanuoju, bet man ši tema ypač aktuali, nes visos draugės jau persikėlusios gyventi į tą kitą pasaulį, apie kurį neturintys vaikų nė nenutuokia, su visiškai savitais sunkumais ir džiaugsmais, keistos paskirties daiktais ir nesiliaujančiomis kalbomis apie kasdienę kūdikių pažangą. Ir man taip labai įdomu iš šalies tyrinėti, kokį absoliučiai milžinišką pokytį žmonių gyvenimuose sukelia ten pasirodęs mažytis žmogytis.

Nors nesu kompetentinga palinkčioti galva kaip to mamytiško gyvenimo ekspertė, bet įspūdis, kurį susidariau bendraudama su draugėmis, šimtu procentu teisingai perteikiamas „Ša, kalba mamos!“. Gimdymo baisumai, pasikeitęs garderobas, kasdienės rutinos niuansai (aprengiau, pamaitinau, pakeičiau vystyklus, tada aprengiau, pamaitinau, pakeičiau vystyklus, tada aprengiau, pamaitinau…), požiūris į savo kūną ir į vyro seksualinius poreikius, visur vaiko tykančių pavojų baimės, „draugiškos“ kitų mamų pastabos (o, tokių metų dar su sauskelnėm?!) ir visi kiti malonumai spektaklyje atskleidžiami taip taikliai, kad nekvatoti pilna burna tiesiog neįmanoma!

(Man kartais norisi paslapčiom įtaisyti kamerą kokios jaunos mamytės bute ir patikrinti: nu negi tikrai taip visiškai nelieka laiko niekam, kaip visos sako? Kaip toks mažas žmogus gali suvalgyti visas paros minutes?)

Kažkaip tikrai rekomenduočiau visoms mamytėms ir joms prijaučiantiems partneriams pažiūrėti į save iš šalies šešių puikių aktorių (ir taip pat mamyčių, be abejo) vaidmenyse, gal tos minikatastrofos, tūnančios vaikus auginančių kasdienybėje, sužibės mažiau tragiškai, ir leis pasidžiaugti procesu, juk tada ir rezultatas būna geresnis!

Beje, spektaklis – ne tik nerealiai smagi komedija – kaip ir motinystė nėra vien sauskelnės ir mišinukai – ypač gražiai pabaigoje kalbama apie stebuklus, kokiais būname savo tėveliams vos gimę, juk augant tas stebuklingumas niekur nedingsta, ar ne? Mes esame dideli stebuklai!