Gyvenimo prasmė ir tikslas
Pastangos vienaip ar kitaip išvengti veiklos visada sudarė mano gyvenimo prasmę ir tikslą, parašė Bernardo Soares.
Pritariu.
Paaiškinimas, kuris gali būti traktuojamas kaip švarios ir grynos minties suvėlimas ir užteršimas. Arba praplėtimas, kuris dažniausiai tik susiaurina idėjos prasmę. Štai jis:
Kiekvienas judesys turi tikslą. Kartais judant tiesiog išreiškiamos viduje nebeįmanomos sutalpinti emocijos, pavyzdžiui, šokis, kai muzika džiaugsmu apšlaksto sielą. Tačiau daug dažniau judesį išprovokuoja nepasitenkinimo būsena, tarkim, skrandis groja maršus, aš esu priversta stotis nuo savo patogios kėdės, pėdinti virtuvėn ir atlikti nemažai judesių rankomis, taipogi kojomis bei kitomis kūno dalimis, kol pasigaminu maistuką, paskui juo užpildau skrandį, skrandis virškina, ir apima pasitenkinimo būsena, kuri iš esmės yra statiška. Taigi pasinaudoju dinamika siekdama statikos.
Jogos asanų atlikinėjimo tikslas – sustiprinti kūną taip, kad sėdint ir nejudant valandų valandas – suprask, medituojant – nenutirptų galūnės ir neįsiskaudėtų raumenys. Vėlgi dinamika vardan statikos.
Kartais žmonės mėgsta pasitelkti laukinėje gamtoje gyvenančių gyvūnų elgesio pavyzdžius, siekdami argumentuoti savo pasirinkimų logiką. Tai ir aš pabandysiu. Ar matei tigrą, šiaip sau, tiesiog savo malonumui, bėgiojantį krosus? (greičiausiai tikrą tigrą regėjai tik zoologijos sode, bet įskaitykime TV ekrano suteiktas žinias taip pat) Ne, tigras juda tik tuomet, kai yra verčiamas aplinkybių, o savo malonumui jis guli. Taip, maži tigriukai žaidžia, bet tik tam, kad suaugę būtų vikrūs, greičiau pasigautų grobį ir galėtų gulėti. Nebekartosiu tos frazės apie dinamiką ir statiką, nes pavirsiu papūga.
Tai taip ir aš. Jeigu dirbu, tai tik už dideles sumas, kad vėliau kuo ilgiau galėčiau mėgautis gulinėjimais (gulinėjimai čia turimi omenyje plačiąja prasme, o ne tiesiogine, nuo ilgų gulinėjimų tiesiogine prasme man iš karto įsiskausta galva). Nuolatinė dinamika sukelia įtampas nervų sistemoje, dirglumą ir kitus blogus jausmus. (Venk jos ir Tu, būtų slaptas šio įrašo moralas, tačiau nesu linkusi moralizuoti, taigi pati/pats pasidaryk išvadas)
Bernardo Soares buvo protingas vyras. (taip, aš žinau, kad iš tiesų jis niekuomet neegzistavo, bet jau čia visiškai kita tema, nors ne mažiau įdomi)
15 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
tikrai taip.
Žinojau, kad pritarsi, nes Tau irgi patinka Tingėjimo filosofija. Nu ir gal dar dėl kitų priežasčių.
Kaip man patinka šis įrašas!
O man patinka dirbti – daug ir sunkiai. Bet tik tuo atveju jei darbą renkuosi pats. Labai patinka pvz sodinti medžius – sunku, bet gamtoje darbas tampa malonumu ir pinigai ne tokie svarbus, patinka programuoti už dyka (opensource). Bet daug žmonių mano jei darbas patinka, tai jau ne darbas, o jei už jį negauni pajamų tai iš vis tai laiko švaistymas 🙂
Nu nelabai sutinku. Šiam įraše logikos trūksta.
Tiek „nuolatinė dinamika”, tiek ir „nuolatinis gulinėjimas” gali sukelti blogus jausmus.
Paklausk, ar Lietuvos bedarbis labai džiaugiasi gulinėdamas. Atsakymas turbūt būtų: 1- tuo atveju jeigu turi už ką gulinėti ir 2- jeigu kitur patenkina savo reikšmingumo poreikius, kuriuos daug kas patenkina dirbdamas svetimiems ir gaudamas materialinį ir moralinį pasitenkinimą. Vien šeimoj mažai kam užtenka to reikšmingumo. Todėl retas vyras nori būti vien namų šeimininkas, o ir moterų daugumai pritrūksta platesnės veiklos nei šeimininkavimas ir karoliukų vėrimas su draugėmis.
Taigi manau, kad geriausia pusiausvyra.
Taip pat užkliuvo pavyzdys su tigrais. Abejoju, ar sotūs tigrai nerisnotų savo malonumui. Zoosode jie nerisnoja, nes: 1- nėra kur. 2 – jiems depresija.
Sveikas šunėkas, kuriam valgyt paduota ir grobio medžiot nereikia, NIEKAIP neapsieis be palakstymo. Jo kūnas to reikalauja. Ir tu TIKRAI tai žinai! Todėl tas tigrų pavyzdys atrodo pritemptas (tavo „gulinėjimui” pateisinti) :P. Nors nesuprantu, iš kur tas poreikis teisintis prieš nepažįstamus žmones. (O kartais ne prieš save? :P)
Žmogus turi kūną, galvą(protą) ir širdį(jausmus). (Dar turi sielą(dvasingumą), bet šito dar gerai nesuprantu, į gyvenimo galą čia neva labiau išryškėja). Visų šių dalių poreikiai turi būti patenkinti ir pagrindinė žmonių kančia – kad labai sunku harmoningai viską suderinti. Labai geras dalykas tam, manau, yra šeima, nes dalyvauja ir kūnas, ir galva, ir širdis. Darbas prie kompo jau blogesnis, nes dalyvauja tik galva ir kartais šiek tiek širdies. Todėl būtina kažką papildomai sugalvot kūnui, kitaip ilgainiui jam bus chana. Bet sporto klube dirba tik kūnas, ir dažnas intelektualus ar dvasingesnis jaunuolis ten jaučiasi robotiškai ir meta lankyti. (Joga tokiem jaunuoliam tinka labiau, kol neatsibosta vis tos pačios asanos ir kol jie suvokia, kad nei jie medituodami nušvis, nei ką:) ) Žemdirbio darbe dalyvauja kūnas ir kartais širdis, bet kai kuriems gal truputį protui trūktų kažko. Na, gal knygų galima laisvalaikiu paskaityt.
Išvengti veiklos dažniausiai norisi tiems, kas vaikystėje (o gal ne tik) buvo verčiamas daryti tai, ko jis nenori. (Oi, kaip aš juos suprantu:)) Bet išvengti NEMALONIOS veiklos. Kas dažniausiai ir yra siūlomas darbas, ypač LT, kur jis ne tik nemalonus, bet dar ir pigiai mokamas. Nemalonios ir pigiai mokamos veiklos tai VISIEMS norisi išvengt – čia gi suveikia žmogaus savigynos instinktas.
Daug prirašiau, nes plepumo periodas man dabar.
lorencapelegrini, 😉
Crabai_kanibalai, na taip, dėl terminologijos galima ginčytis, tuomet ir pati įrašo esmė keičiasi. Man, pavyzdžiui, patinka skaityti knygas, žaisti su šuniu ir rašyti tinklaraštį, nors už šias veiklas pinigų negaunu ir jų darbu nevadinu. Bet jei kažkam jos atrodo kaip darbas, tuomet galėtume daryti išvadą, kad man patinka dirbti 🙂
ezerosala,
„Paklausk, ar Lietuvos bedarbis labai džiaugiasi gulinėdamas. Atsakymas turbūt būtų: 1- tuo atveju jeigu turi už ką gulinėti ir 2- jeigu kitur patenkina savo reikšmingumo poreikius”
Aš džiaugiuosi. Ir būtent apie tai kalbu – „jeigu turi už ką gulinėti” – mano nuomone, mažai kas eitų į darbą, jei nebūtų verčiami finansinių motyvų, ir todėl sakau, kad geriau trumpai padirbti už daug ir paskui ilgai gerai gyventi, nei nuolat dirbti už mažai ir galvoti, kad atsigriebsi pensijoj. O tie reikšmingumo poreikiai tai gal iš dalies kyla dėl nepilnavertiškumo kompleksų? Nes, daugiau kaip metus atostogaujant, jaučiu truputį neigiamą nuolat dirbančiųjų požiūrį į save, bet aš pati nedirbdama jaučiuosi labai puikiai, ir buvimo savo laiko valdove niekuomet nekeisčiau į vergavimą svetimiems, nes būtent pirmasis, o ne antrasis dalykas tenkina mano reikšmingumo poreikį 🙂 Svarbiausias žmogus, kuriam noriu patikti ir kuris man galėtų papriekaištauti dėl netinkamo elgesio, esu aš pati!
„Nors nesuprantu, iš kur tas poreikis teisintis prieš nepažįstamus žmones. (O kartais ne prieš save?)”
Galima būtų interpretuoti, kad visas šis tinklaraštis yra skirtas mano egzistencijos pateisinimui prieš žmoniją? Aš tiesiog dėstau savo požiūrį į dalykus, kurie daro mane laiminga. Galbūt perskaitys kokia artima dūšia, kuriai iki pilnos laimės kažko trūksta, ir suras idėją savo laimės receptui, pasaulyje bus daugiau laimingų žmonių ir man dėl to bus smagiau gyventi. Mūsuose vyrauja „kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia” požiūris, todėl, oponuodama jam, teigiu: viskas gerai, jei Tau nesinori dirbti, Tu dėl to nesi prastesnis už kitus.
„Daug prirašiau, nes plepumo periodas man dabar.”
Jau seniai svarstau, kodėl neužsivedi tinklaraščio? Juk tikrai turi puikių idėjų, moki nuosekliai ir aiškiai dėstyti mintis, aš su malonumu skaityčiau!
gera diskusija
Kodel kai kurie galvoja,kad butina dirbti daug daug kad pasiektum?
Viska formuoja aplinka auklejimas. Musu niekas neismoke,kaip produktyviai paskirstyti savo laika. Daugelis uzsikraunam tokiu darbu, kuriuos kuo puikiausiai galetu atlikti tinginiaujantis kolega, taciau mums atrodo, kad mes patys greiciau ir geriau padarysime.
Blogiausia tai, kad labai mazai zmoniu rodo ineciatyva padaryti daugiau nei reikia. Gyvenime reikia logiskai galvoti, kaip galiu pagerinti savo gyvenima
Planuoti reikia savo gyvenima.
musu tevai musu aplinka kurioje uzaugome yra idiege programa. norint ka nors pasiekti reikia ideti labai daug darbo. O is tiesu,kol nepakeisim mastymo,kad viska galima padaryti daug greiciau lengviau ir maloniau.
Pink City, tu esi pozityvistė, aš esu labiau negatyvistė (tarkim, Dark City), norinti būti realiste. Todėl man su tavim, kaip su priešybe, labai gera ginčytis. Tai ačiū tau už tuos įrašus, nes ginčytis yra mano hobis. Bet ilgai ginčytis dėl to paties aš nemėgstu (nematau prasmės, nes kiekvienas žmogus labai skirtingai užaugęs, turi skirtingas prigimtines savybes ir kiekvienas savo tiesą, kuri yra nei geresnė, nei blogesnė už kito). Tai tiesiog jei man pas tave atrodo per daug rožinės spalvos, aš šliūkšteliu juodos (truputį pakritikuoju, kas man atrodo neteisinga). Bet tikrai ne dėl to, kad nemėgčiau tavęs ar ką; kaip tik manau, kad tu esi labai geras žmogus. Induistai sakytų, kad tavo labai gera karma. Matyt, tu jos nusipelnei ir gali daryti ką nori, gyventi kaip nori, rašyti ką nori. Tikrai nesakau, kad tau reikia iškeliauti kaip Sidhartai (pvz dirbti psichologe Pravieniškių kalėjime, kad giliai pažintum juodąją gyvenimo pusę ir savo psichologinėm žiniom padėtum bent vienam kaliniui sugrįžt į doros kelią:). Tuo savo šliūkštelėjimu aš visada tik noriu priminti, kad yra ir kita, tau nematoma pusė. Ji ne tokia patraukli, deja, bet yra. Gyvenimas nėra lengvas ir rožinis. Siekiamybė man asmeniškai gal būtų – sugebėti priimti visas jo spalvas ir išplaukt į paviršių nepriburbuliavus.
O dėl tinklaraščio – aš geriau jaučiuosi kaip komentatorė. Dėl tų skirtingų tiesų negaliu nieko mokyti, kaip gyventi. Jei atvirai, turiu žiūrėti, kad pati neprasmegčiau.
Suauge tigrai zaidzia :D, ne tiek daug kaip jauni, bet beveik kasdien zaidzia jai nealkanas labai.
Esme paprasta, isgyventi, konkuruoti. Konkurencija pastovi, konkuruojam su virusais, bakterijomis, zmonemis(baltuju kitu rasiu skerdimai t.t.). Todel turim igimta isgyvenimo varikli. Kodel vaikai zaidzia su ugnimi? Nes tos rusis kuriu vaikai nezaide su ugnimi buvo nusluotos pazengusiu ugni valdanciu. Taip zmogus turi didziuli igimta smalsuma ir nora veikti kazka, nevisalaika, bet pailsejus ir pavalgius tai tikrai, nes tai paprasciausiai yra priezastis kodel tu gyva cia ir sendien, o ne buvai suvalgyta didesnes „zuvies”.
Tai kodel dirbti pinigini darba yra blogai? O gi todel kad 99% visu tu darbu niekuom neprisideda prie isgyvenimo (pats gyvenau 3 metus valgydamas suzvejota zuvi ir valgomuosius augalus..info: http://gamtosturtai.wordpress.com/), tie „darbai” tiesiog vienas kito patenkinimas ir savotiska nuolatine masturbacija su komfortu. Bet tikrai ne isgyvenimas… kai tuo tarpu sito blogo rasymas padeda jungti rysius su kitais zmonemis, kurti genti kuri gina vienas kita, taigi blogas prisideda zymej labiau prie isgyvenimo nei tarkim kazkieno banko saskaitu tvarkymas. Del to viskas kas padeda isgyventi yra vienas malonumas, beda kad zmones pameta galva ir labai bijo ir galvoja kad be head and shoulders sampuno tai jau tikrai neisgyvens.
Gyvenimas yra saves ieskojimas , atradimas ir pajautimas pilnatves. Zmogus kuris turi tikslus daug daugiau pasiekia nei tiek kas plaukia pasroviuj. ka da zmogus jauciasi laimingesnis. Turedamas prasme ir zinodamas ko siekia ir megaudamasi pergalem? ar tas kuris kur vejelis papus, ten nueis?
Kodel musu visuomenej vertinami individualistai? Pripazinkim idomu bendrauti su iskirtiniu zmogumi nei su paprastu darbininku kurio diena mootoniskas darbas televizorius, kompiuteriniai zaidimai alus miegas .. Butent toki tipaza man sunku suprasti.
Esmė, kad žmogaus tikslus ir pilnatvę gali įvertinti tik pats žmogus, o ne banda (kiti), kiek poetų rašytojų, menininkų ir netgi mokslininkų visą gyvenimą iš aplinkos girdėjo, jog jie daro kažką blogai – neprasminga bei švaisto laiką (nes reikia pradėti gyventi rimtai)? O kiek žmonių girdėjo, jog tai yra prasminga ir visą gyvenimą bandė pvz užsiimti kūryba, bet širdyje norėjo būti kažkuo kitu?
Jei visi būs individualistai ir sieks didelių tikslų, gatvės liks nešluotos 🙂 Pvz koks statybininkas pervargęs po darbo mato tik tv ir alų ir jam nerūpi gyvenimo filosofijos, o jei pradės rūpėt, kas namus statys? Tuo tarpu bedarbis poetas kuria eilės, kurių statybininkas tikrai neskaitys, bet ir poetas to namo nepirks, nes neturės už ką 😀
Žmonės nebuvo, nėra ir nebus lygus. Svarbiausia yra tolerancija 🙂
Dėl darbo – nedarbo nesiginčyju, nes kiekvienam savaip. Mylimas darbas už didelius pinigus irgi yra gerai. Tada ir to mėnesiuko atostogų pakanka 😉 Labai patinka frazė apie mėgstamą darbą – „esu laimingas, nes neseniai supratau, kad niekada nedirbau”.
Visų svarbiausia yra graži ir prasminga diskusija.
Pritariu. Pastebejau,kad daugumai zmoniu yra sunku suprasti ir atrinkti kokiu keliu eiti. Kur pasuks zmogus labai daug lemia aplinka ir sutikti gyvenime pakeleiviai..
Gaila,kad daugelio seimose yra vyraujanti nuomone,kad reikia labai daug dirbti,kad uzsidirbtum. Kiek daug laiko prireike suprasti, kad galima ir lengvai ir greitai igyvendinti suplanuotus tikslus. Kad pacio zmogaus isitikinimai buna kliutys.
is tiesu gyvenime buna ivairiu tarpsniu.
Iškyla klausimas, kaip suprasti ir pajausti kad eini teisingu keliu. Kad pasirinkai tinkama darba ir eini teisinga kryptimi
Gal čia tiesiog pateisinimas nieko neveikimui??? Na, nebent, širdy jauti,kad šiuo metu reikalingas gulinėjimas. Aš pvz gulinėdama galiu išprotėti taip pat kaip ir veikdama be atodairos. tenka ieškoti viduriuko, arba tiesiog daryti tai, kad iš tiesų duoda naudos sau.