Gwen Stefani nominated for a People’s Choice Award!

Tarpušventis. Negražus žodis. Savijauta jokia. Gal čia pervargimas po švenčių? Po viso šurmulio ir nuoširdaus juoko, buvimo kartu kartu kartu, viskas taip fainai, ir dovanos, ir nuotaikos, ir žmonės, ir net TV parodė kažką, ką buvo įmanoma žiūrėti, ir dabar toks ūūūūū nusileidimas. Mielai pramiegočiau visą šiandieną. Kita vertus į darbą nei norėjau, nei nenorėjau eiti. Ir dirbti nei noriu, nei nenoriu. Yra ką veikti, tai veikiu. Smarkiai google reader‘is perpildytas, baisu lįst. Žinau, kad komentarus tingėsiu rašyt.

Tos miglos, atrodo, niekad nesibaigs.

Gal jų daugiau niekur nėra, tik aplink mane? Mano darbas prie pat upės, todėl bet kada pažiūrėjus pro langą matau rūkais apveltą orą. Kaip koks prakeiksmas.

Man labai patinka viduržiemyje prisiminti karščiausias vasaros dienas, o vidurvasary – šalčiausias, buvusias žiemą. M, liepa. Langų neįmanoma atidaryti, nes sausra smelkiasi vidun, kondicionierius neprišaldo visos patalpos, nuoga koja ant kojos uždėta prilimpa, o saulytė smagiai krykštaudama spigina.

Gerai, kad nuo šiol ją ilgiau matysim. Bent teoriškai. Per miglas.

Užmiegu ant klaviatūros. Sapnuoju, kad antrą kartą per radiją Gwen niūniuoja you and me we used to be together everyday together always…