Guillaume Musso: Mergaitė ir naktis

Beprasmiška neigti, kad žmonių jausmai sudėtingi. Mūsų gyvenimai daugialypiai, dažnai nesuvokiami, blaškomi prieštaringų siekių. Mūsų gyvenimai trapūs, jie gali būti tuo pat metu ir svarbūs, ir bereikšmiai, tuo pat metu galime maudytis ir lediniame vienatvės vandenyje, ir šiltame jaunystės šaltinyje. O svarbiausia – niekada iki galo nekontroliuojame savo gyvenimo. Jį gali sudrebinti bet koks menkniekis. Sušnibždėtas žodis, spindinčios akys, užsitęsusi šypsena gali mus pakylėti į dausas arba nutrenkti į nebūtį. Nepaisydami šio netikrumo, neturime kito pasirinkimo, tik apsimesti, kad valdome chaosą, ir tikėtis, kad karščiausi mūsų troškimai bus įtraukti į slaptus Apvaizdos planus.

Neseniai skaitytas šio autoriaus Slaptas rašytojų gyvenimas įsiminė kaip ypač įtraukus, todėl nusprendžiau dar kažką iš šio rašytojo kūrybos perskaityti. Nenusivyliau! Šis romanas taip pat skaitėsi ypač greitai, tiesiog ryte surijau visus jo puslapius, nes intriga seka intrigą, toks pagavus nenuspėjamumas, siužetas vis apsiverčia priešingon pusėn, negali atitraukti akių!

Pagrindinis veikėjas po dvidešimt penkerių metų sugrįžta į licėjų, su kuriuo jį sieja ne tik mokyklos ir pirmosios meilės prisiminimai, bet ir juoda paslaptis. Be to, jis sulaukia grasinimų, taigi imasi siūlo galo, siekdamas atkapstyti prieš daugelį metų nutikusių įvykių seką.

Nesu detektyvinių istorijų gerbėja, bet šio rašytojo kūriniai žavi ne tik siužeto netikėtumais – personažų paveikslai žavingai atskleidžia žmogiškosios būties trapumą, mūsų pažeidžiamumą, kai esame atviri meilei, ir kartu jėgą bei stiprybę, kurią meilė suteikia.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.