Guadalupe Nettel: Vienintelė duktė

Priešingai nei mano motinos kartoje, kuriai neturėti vaikų atrodė visiška anomalija, manojoje daugybė moterų nusprendžia susilaikyti nuo šio žingsnio. Pavyzdžiui, mano drauges būtų galima padalyti į dvi vienodai dideles grupes – tas, kurios svarstė apie galimybę atsisakyti savo laisvės ir savanoriškai pakliūti į mūsų rūšies išsaugojimo žabangas, ir tas, kurios mieliau pasirinkti tverti visuomenės ir savo šeimų nepritarimą, bet išsaugoti savo nepriklausomybę. Kiekviena grindžia savo pasirinkimą svariais argumentais.

Jautri, įdomi ir įvairiapusė knyga, kurioje iš esmės nuodugniai nagrinėjama tik viena tema: motinystė. Ką reiškia turėti vaikų, ir ką – jų neturėti? Kokie iššūkiai laukia motinų, apie kuriuos visuomenė yra linkusi nutylėti, ypač darydama spaudimą moterims susilaukti vaikų? Ką geriausio gali padaryti dėl savo vaiko?

Pasakojamos dviejų draugių istorijos. Jos abi iš pradžių buvo nusprendusios niekada netapti motinomis, tačiau viena laikui bėgant persigalvoja. Kita jaučiasi draugės išduota, tačiau ji taip pat gauna progą išpildyti rūpesčio silpnesniu instinktą globodama kaimynės sūnų. Tuo tarpu nėštumas nesiklosto taip sklandžiai, kaip norėtųsi, tad… Na, nenoriu atskleisti turinio, tik galiu pasakyti, kad besilaukiančioms šios knygos nerekomenduočiau.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.