Fredrik Backman: Čia buvo Brita Marija

Visos santuokos turi blogų pusių, nes visi žmonės turi silpnybių. Visi žmonės, gyvenantys su kitais žmonėmis, išmoksta tvarkytis su silpnybėmis įvairiais būdais. Pavyzdžiui, galima reaguoti į jas kaip į labai sunkius baldus ir paprasčiausiai išmokti tvarkytis „aplink juos”. Palaikyti iliuziją. Tu, savaime suprantama, žinai, kad po jais kaupiasi purvas, bet išmoksti nekreipti į jį dėmesio tol, kol nemato svečiai. O vieną dieną kas nors neatsiklausęs baldą perkelia kitur ir viskas išlenda – nešvara ir subraižytos grindys. Nepataisomi ibrėžimai parkete. Tada jau per vėlu.

Nuostabiai paprastas, bet kartu emociškai paveikus romanas – buvau ne kartą sugraudinta, o dar daugiau kartų taip smagiai prajuokinta, kad nepavykdavo šypsenos sulaikyti viduje. Iš pradžių Britos Marijos personažas pasirodė pernelyg stipriai šaržuotas, toks, kokių realybėje nesutiksi, bet kuo toliau, tuo daugiau šios veikėjos bruožų rasdavau savyje, ypač jaunesnėje savęs versijoje.

Pavyzdžiui, tas naivus tikėjimas, kad jei elgsies pagal taisykles ir viską darysi taip, kaip reikia, tau nieko blogo nenutiks. Arba siekis nuolat aplinkoje palaikyti tvarką bandant išlaikyti tvarką savo galvoje. Visgi Britai Marijai nutinka įvairiausių dalykų, kai kurie iš jų labai skaudūs, kai kurie išties jautrūs, bet romano pabaiga suręsta puikiai ir viskas galiausiai nutinka taip, kaip ir norėčiau, kad būtų nutikę.

Rekomenduoju tiek ieškantiems gilesnės potekstės, tiek paprastų lengvų romanų mėgėjams.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.