Elaine N. Aron: Itin jautrus vaikas
Kai dar nė nenutuokiau, jog auginu itin jautrų vaiką, žinojau tik tiek, kad jis yra „kitoks“. Mano sūnus buvo supratingas, nepaprastai kūrybingas, sąžiningas ir atsargiai reaguojantis į naujas situacijas. Jį lengvai įskaudindavo kiti vaikai, jis nemėgo šiurkščių žaidimų, įskaitant sportinius, ir emocinės įtampos. Jį auginti buvo sunku vienais aspektais, lengva kitais, bet jis visada išsiskirdavo, net jei tai tebūdavo nenoras prie ko nors prisijungti. Tad aš suformulavau šūkį, su kuriuo jus supažindinau įvade: kad turėtum nepaprastą vaiką, privalai norėti turėti nepaprastą vaiką.
Atsimenu, kažkada šnekėjausi, tiksliau susirašinėjau su viena mergina apie gyvenimą keičiančias knygas ir ji parašė, kad knygos jos požiūrio į gyvenimą nekeičia apskritai. Man tai nuskambėjo keistokai, nes aš praktiškai ir skaitau daugiausia dėl to, kad pakeisčiau bei praplėsčiau savo požiūrį. Žinoma, tokių knygų – perlų pasitaiko ne taip jau dažnai (ir džiaugiuosi dėl to, per spartūs pokyčiai sukeltų stresą), bet ši knyga, apie itin jautrius vaikus, yra geriausia, kokią aš perskaičiau apie vaikų auklėjimą iki šiol, ji man atvėrė akis ir leido visiškai kitaip pažvelgti į savo sūnų. Iki šiol tiek iš aplinkinių girdėjau, tiek pati mačiau, kad jis yra šiek tiek kitoks nei dauguma vaikų – esu girdėjusi ne vieną rekomendaciją ir į medikus dėl to kreiptis, o dabar pagaliau nušvitau, nes perskaičiau knygą apie jį – itin jautrų vaiką.
Bet tai yra IJV ypatybė, kuria tėvai turėtų būti ir patenkinti. IJV rečiau iškrinta iš medžio, pasiklysta, patenka po automobilio ratais, rečiau linkę bandyti rūkyti ir rečiau nukenčia nuo netekusių pusiausvyros suaugusiųjų. Jūs perspėjote juos dėl galimų pavojų, ir jie tikrina kiekvieną nepažįstamą situaciją norėdami išsiaiškinti, ar tokių pavojų yra. Dar geresnė padėtis jaunuolių atveju. Jie yra geresni vairuotojai (arba išvis nevairuoja – mano sūnus nenorėjo prisiimti šios didžiulės atsakomybės iki jam sukako dvidešimt septyneri). Jie atsargiai žiūri į narkotikus, seksą, teisės pažeidimus ir į tuos, su kuriais bendrauja.
Didelis jautrumas nėra kažkoks sutrikimas, tai tiesiog temperamento savybė, turinti tiek nemažai pliusų, tiek minusų, būdinga 15-20 procentų žmonių bei gyvūnų. Aš ir pati esu itin jautrus asmuo, taigi ši knyga man padėjo daug geriau pažinti save, ir tas savybes, kurias anksčiau negatyviai nurašydavau neurotiškumui ar kitoms patologinėms būklėms, dabar daug tiksliau priskiriu dideliam jautrumui. Jei perskaičiusi/-tęs šį knygos aprašymą pagalvojai, kad Tavo vaikas arba Tu pati/-s esi itin jautrus asmuo, didelė tikimybė, kad taip ir yra. Tuomet vienareikšmiškai rekomenduoju arba šią knygą, arba kitą šios autorės kūrinį – Itin jautrus asmuo. Taip pat būtų puiku, jei šią knygą perskaitytų visi pedagogai, nes neišvengiamai jų grupėje ar klasėje yra bent keli itin jautrūs vaikai.
Tokio amžiaus IJV būdingas kažkoks ypatingas tyrumas, pasitikėjimas, šviežumas ir linksmumas. Jūsų vaiko pastabos jus privers didžiuotis, džiaugtis ir kvatoti. Šiuo gyvenimo tarpsniu jūsų IJV jus mylės taip, kaip jau niekada daugiau nemylės. (Puikiai prisimenu tą akimirką, kai mano sūnus paskutinį kartą atsisėdo man ant kelių, kad jį apkabinčiau – beje, tada jam buvo šešeri. Aš supratau, jog tai yra paskutinis kartas, ir juo mėgavausi.) Taip, su mažais IJV būna daug vargo. Bet jie ir tokie nuostabūs. Tad branginkite šiuos neįkainojamus metus ir jais mėgaukitės.
Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 10.
