dvidešimt septinta

Kažkada (berods, kai man buvo dvylika metų, daug gerų dalykų tada atsitiko) sugalvojau, kad dvidešimt septyni yra mano laimingas skaičius, ir iki šiol tuo tikiu. Šiandien dvidešimt septinta diena, todėl ji negali būti jokia kitokia – tik laiminga. Winamp -> Add -> Directory -> Datarock Datarock -> DoubleClick Fa-Fa-Fa -> Volume Up Up Up Up Up…
Ta proga užsimaniau ir sudariau savo mėgstamiausių (yammmmy) filmų penketuką. Kad kai kas nors paklaus, galėčiau greit neklysdama išpyškinti (išpoškinti):
1. Before Sunrise / Before Sunset (1995 / 2004, rež. Richard Linklater)
2. Hysterical Blindness (2002, rež. Mira Nair)
3. Me And You And Everyone We Know (2005, rež. Miranda July)
4. Le Fabuleux Destin d’Amélie Poulain (2001, rež. Jean – Pierre Jeunet)
5. Marie Antoinette (2006, rež. Sofia Coppola)
Hamm, režisuojančios moterys yra gerai. Apskritai kuriančios moterys yra gerai. Kuriantys žmonės yra gerai. Moterys  yra gerai. Tell me something I don‘t know (mykia iš kažkur The Thrills – trečias jų albumas vis dėlto nelabai koks – ką aš sakiau apie išsisėmimą).
Biseksualumas yra aukštesnė humaniškumo pakopa, nes kaip Tu gali mylėti žmones, bet skirstyti juos pagal lytį?