Douglas Adams: Keliautojo autostopu gidas po galaktiką

Po jais pasibaisėtinai išsilenkė tikroji visata. Įvairios netikrosios tykiai lyg kalnų ožiai liuoksėjo pro šalį. Pirmapradė šviesa sprogo ir nutaškė erdvėlaikį, sakytum, saldžios varškės grūdeliais. Laikas pražydo, materija susitraukė ir pradingo. Kampe tyliai susiliejo didžiausias pirminis skaičius ir pasislėpė amžiams.

O, oho, jau išnėriau iš fantastiškų klajonių šviesos greičiu po tolimiausias kosmoso platybes, sveiki, žemiečiai! Ką tik baigiau skaityti visiškai ne savo mėgiamo stiliaus romaną, tačiau esu totaliai sužavėta, iki ašarų prajuokinta ir netgi visiškai abstulbinta – tokių vaizduotės ir kūrybiškumo pliūpsnių kasdien nepatirsi! Keliautojo autostopu gidą po galaktiką rekomenduoja kone visi geriausių knygų dvidešimtukai, šimtukai ir kiti sąrašai, ir, akivaizdu, ne be reikalo. Humoro ir fantastikos klodai neišsemiami: juokeliai nesikartoja, siužeto vingiai vis labiau įtraukia, o platūs vaizduotės mostai vis nesiliauja stebinę su kiekvienu puslapiu.

Vienas sunkiausių dalykų, kuriuos Trilijana turėjo išmokti bendraudama su Zafodu, buvo atskirti, kada jis dedasi kvailiu tiesiog norėdamas nuslopinti žmonių budrumą, kada tokiu dedasi, nes nesivargina galvoti ir nori, kad tai už jį padarytų kiti, kada apsimeta baisiausiu nevispročiu siekdamas nuslėpti tą faktą, kad jis išties nenutuokia, kas darosi, ir kada jis tikrų tikriausias kvailys. Zafodas garsėjo nuostabiu protu, ir akivaizdu, kad iš tikrųjų buvo stebėtinai protingas – tačiau ne visada, ir tai jam kėlė nerimą, iš čia ir kilo apsimetinėjimas.

Britiškas autoriaus humoras yra toks subtilus ir taiklus, o pats kūrinys – toks smagus, absurdiškas ir kartu intelektualus, kad nieko kito nelieka, tik nuoširdžiai rekomenduoti jį perskaityti. Net jeigu visai nemėgsti fantastikos, netgi jei apskritai grožinės literatūros neskaitai – tai toks gaivus oro gurkšnis tarp apdulkėjusių knygų lentynų, kad – beveik pažadu – nenusivilsi! Nenuostabu, kad romanas turi didžiulį būrį gerbėjų visame pasaulyje, kad pagal jį ir filmai, ir dainos kuriami. O gal nuostabu?

Svarbus ir visuotinai žinomas faktas, kad daiktai ne visada tokie, kokie mums atrodo. Tarkime, Žemės planetoje žmogus visada tarėsi esąs protingesnis už delfinus, nes tiek daug pasiekė – išrado ratą, Niujorką karus ir taip toliau, o delfinai visada tik zujo sau po vandenį ir smaginosi. Tačiau jie, priešingai, visada manėsi esą gerokai protingesni už žmogų – kaip tik dėl tų pačių priežasčių.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.