Dirba, bet nedirba

Pašnekėsiu tokia tema, kuri yra labai nusibodusi ir visiems senų senovėje aiški, bet tai o ką, kodėl negalima. Apie tai, kaip užknisa, kai žmonės tiesiog nedirba savo darbo.

Nekalbu apie visokias ten malonybes, kai pasijunti pačiu svarbiausiu klientu, kai pasirūpinama ne tik tavo automobiliu, bet ir savijauta ar panašiai. Taip, tai privalumas, bet natūralu, kad nesitiki to visur, kur kreipiesi dėl prekių ar paslaugų. Bet kartais žmonės elementariai nedirba savo darbo. Tu turi jiems rašyti, skambinti ir pas juos eiti kelis kartus, prašyti, kad jie už tavo mokamus pinigus teiktųsi parduoti prekę ar suteikti paslaugą, bet ne, jiems rūpi kiti dalykai. Esu tikra, kad kiekvienas esame su tokiais susidūrę.

Mūsų šuo serga. Vakar buvom susitarę dėl operacijos. Tiesa, dėl jos jau buvom susitarę ir prieš porą savaičių, bet tą dieną pranešė, kad sugedo kažkoks aparatas. Kitą dieną paskambinus niekas nežinojo, koks ten aparatas sugedo, ir ar galima operuoti, o tai pas kokį gydytoją buvot užsirašę, ai, oi, a… Gal paskambinkit rytoj. Ir taip per dvi savaites pagaliau susitarėm dėl vakar, palikom šunį, prižadėjo, kad paskambins pranešti, kaip viskas pavyko. Vakare skambina: operacijos nedarėm, kada pasiimsit šunį, ar rytoj? Na žodžiu, nenoriu ten gilintis į detales, viena gydytoja nusprendė, kad užteks ir vaistukų problemai išspręsti, kitas gydytojas primygtinai siūlo šunį vežti į Vilnių, nes tik ten pažiūrės normaliai… Kažkaip man atrodo baikit jūs mykti, aš jums duodu nesveiką šunį, jūs man atiduokit sveiką arba pasakykit, kad jau nieko neįmanoma padaryti.

Bet ką čia šuo, aš kartais stebiuosi mūsų šiuolaikinės medicinos bejėgiškumu, tarsi Viduramžiais gūdžiaisiais gyventume, nes diagnostika vis dar tokio pat lygio. Man dešimt metų skauda galvą. Du kartus kreipiausi dėl to į savo šeimos gydytoją (pas skirtingą, nes pakeičiau). Šimtas siuntimų pas visus specialistus, ištyrė mane nuodugniausiai, galvą peršvietė, visus vidaus organus nuo echoskopijos iki endoskopijos, ir ką sau manai? Aišku, nieko nerado, tai kai skaudės galvą, vaistų nuo skausmo išgerkit. Valio! Tokiais atvejais iš dalies suprantu tuos vargšus nusivylusius žmogelius, kurie galiausiai pasuka link alternatyviosios medicinos, kur koks paslaptingas šamanas ar bobulė ragana ar karoliais apsikarsčius ekstrasensė aiškiai pasako: žinau, kas tau yra, paslaptingosios skylės nuo juodosios energijos užsikimšo, va aš pamosikuosiu šaukštu virš jų ir atsikimš, bet dar turi vandens iš krano po tris lašus kasdien pagerti. Taip, tradicinė medicina neapsimetinėja, kad žino, bet kodėl, po velnių, nežino? Gal kas turit Hauso telefono numerį?

Iš tikrųjų tai šį tekstą rašau, kad praneščiau Iliustruotosios istorijos leidėjams ir platintojams, kad jie ne visai gerai dirba savo darbą. Beveik prieš metus pasiskundžiau, kad laimėjau šio žurnalo prenumeratą pusmečiui ir kad niekaip negaunu. Tai paskui jau kaip pradėjau gauti, tai ir nesiliauju. Neskaičiuoju tų žurnalų, bet va vakar kai vėl radau pašto dėžutėj, tai primečiau, kad jau tikrai gerokai daugiau nei šešis esu juos laimėjusi. Kažkaip nesusižiūrit jūs ten, ar ką.