Daugiau vietoj draudžiama

Sausio devintoji, daugiau nei savaitė nuo Naujųjų. Kaip sekasi pradėti įgyvendinti savo metų planus?

Aš tokių nelabai sau išsikėlinėju, nes kai pamąstau, kad kažkoks dalykas teigiamai paveiktų mano gyvenimą, pradedu jį daryti tuoj pat, nelaukdama ypatingos datos. Tačiau džiaugiuosi, kad kai kuriems žmonėms padeda sąmoningas tikslų išsikėlimas ir sistemingas jų siekimas. Tikriausiai juos tiesiog motyvuoja kitokie dalykai, nei mane.

Šnekėjomės apie Naujųjų planus šeimoje per Kalėdas, sakiau, kad norėčiau maitintis žaliavalgiškai. Ir tada pati save pagavau – ką reiškia norėčiau? Arba noriu (reiškia, taip ir bus), arba ne. Ir supratau, kad ne, kol kas žaliavalge nenoriu būti. Mintims besirutuliojant suvokiau, kad tiesiog noriu valgyti daugiau termiškai neapdoroto augalinės kilmės maisto, o ne griežtai išbraukti iš savo raciono šiltas sriubas, sūrius ir sušius.

Daryti kažko daugiau yra žymiai lengviau, nei uždrausti sau kažką daryti. Kai uždraudi, mintys sukasi vien apie uždraustąjį vaisių. Kai nori mesti rūkyti, galvoji tik apie cigaretes, kai nori mesti svorį – tik apie riebius tortus. Negalvokit apie žalią papūgą, pasakė mums fizikos mokytojas kadaise, ir spėkit, ar mums pavyko tuo metu apie ją nepagalvoti. Neimk stiklinės nuo stalo, nesugalvok į ją prispjaudyti, neuždėk jos šuniui ant galvos – pasakykite tai vaikui ir stebėkite pasekmes.

Tiesa akivaizdi – kai sau ką nors draudžiu, neišvengiamai nuolat apie tai galvoju, kankinuosi (jei turiu stiprią valią) arba pasiduodu neiškentusi (jei valia silpnesnė) ir graužiuosi, kokia aš netikėlė. Kai turiu tikslą daryti kažko daugiau – valgyti daugiau daržovių, dažniau lipti laiptais, prasmingiau leisti laiką su šeimos nariais – galvoju apie šiuos dalykus ir protas pats nesumąsto manęs kankinti. Apsipirkinėdama žymiai daugiau laiko sugaištu augalinio maisto skyriuose, o į pieno skyrių net neužsuku, laiptais į aštuontą aukštą tempiuosi šunį, kuriam sunkiau suprasti šias permainas. O jei aplinkybės susiklosto taip, kad prie lifto stovi kaimynė, su kuria mielai persimesčiau keliais žodžiais arba draugė vaišina savo ruoštu patiekalu, į kurio sudėtį įeina kiaušiniai ir sūris, aš mielai kylu liftu ir ragauju draugės gardumyno, nes nesu sau nieko uždraudusi, taigi nesijaučiu kalta.

Galėjau, aišku, šį įrašą rašyti prieš Naujuosius, kai visi tuos metinius tikslus išsikėlinėjo, bet va, tik dabar galvoj susigulėjo. Žodžiu, 2015-aisiais (ir likusį gyvenimą) linkiu Tau kuo labiau save mylėti, kuo mažiau save kankinti ir tikslus kelti pozityviai – ne draudžiant, o renkantis daugiau kažko geresnio.