Citrininis pasaulis

Kai pagaliau sunkius debesis, suslegiančius po dangumi esantį orą į klampią masę, ištaško vaiski žydruma su švelniai rožiniais prieskoniais, aš akimirksniui prarandu laiko ir vietos nuovoką, svarstau, ar tik nesu Amerikoje, kur platūs keliai ir aukštos eglės, kur mane bene pirmą kartą aplankė svaigiai smegenis išpurenantis laisvės pojūtis, ir negaliu sustoti garsiai kartoti – kokio neapsakomo grožio planetoje gyvename! Kai sniegas užslapsto eismo juostas skiriančias linijas, kai rožiniai šešėliai tirpsta ant baltų medžių viršūnių abipus kelio, man tiesiog sunku patikėti, kad gali būti kažkas stebuklingiau už šitą čia ir dabar.

O dar tas balsas iš kompakto, atkakliai tvirtinantis, kad you and your sister live in a Lemonworld, sakau, o gal? Gal tikrai? Ir kaip labai dėkinga esu Lapei, kad vakar susikaupusi parašė savo metų apžvalgą, nes būtent tokiu būdu atradau šiuos žodžius niūniuojančią grupę. Aš savuosius geriausiųjų rinkimus įvykdžiau jau praėjusią savaitę, o publikuosiu rytoj, paskutinę metų dieną, ypač kruopščiai ir atidžiai stengiausi įvertinti besibaigiančius metus, ir, pagalvojau, kaip būtų smagu, kad kuo daugiau žmonių taip padarytų, nes štai Lapės geriausias muzikinis albumas man tapo stulbinančia dovana, jos išrinktas filmas jau mažais žingsniukais keliauja į mano kompiuterį, o knyga irgi lūkuriuoja savo eilės sąraše, taigi leidžiu kito žmogaus atradimams tapti manaisiais atradimais, ir kaip smagu!