Češyro katinai visą laiką šypsosi
Šitas valanda ilgiau išsimiegojimas ir ėjimas darban su šviesa veikia super teigiamai (pesimistai grūmoja, kad pavasarį, kai vėl sukinėsim rodykles, bus oi blogai, todėl nesidžiauk). Ir dar kad ši darbo savaitė truks vos dvidešimt tris valandas – striksiu kaip rožinė zuikytė (oi vaikeli, kvaila, kad taip džiaugiesi – kitą savaitę bus žiauriai sunkios tos keturiasdešimt aštuonios darbo savaitės valandos – šįkart įsikūniję į valytoją, kalba pesimistai). Iškart po aštuonių paskambina kolegė iš kito miesto, atsiklausia, ar gali kai ką man el. paštu atsiųst, leidus gaunu rytinę pornūchos dozę ir iš viso ar gali būti geresnis pirmadienis?
Privalomą litrą vandens suvartoju per pusvalandį, kartoju dar du kartus, visą savaitgalį neskaičius vaje kiek daug įrašų ponai ponios ir panelės prirašėt, nekreipkit dėmesio į vėluojančius komentarus.
Žodžiu įrašas be rimtesnės temos, tiesiog pasidžiaugimas tais paprastais mažais dalykais, kurie sukrenta kaip smėliukas į gyvenimą simbolizuojantį stiklainį tarp gražių didelių akmenų. Juk gražių?
