Vežam vaikus sostinės parodyt. Bijau kojas peršlapti, nes vakar tai visur vien balos buvo, o Vilniuj reikės daug pėsčiomis vaikščioti, todėl skolinuosi iš mamos batus, kurie, kai ji giriasi, niekuomet gyvenime nėra…

Kažkaip per šias Kalėdas nei mano širdyje, nei mintyse nesimėto jokių karštų maldavimų, aistringų prašymų ar užsibrėžtinų tikslų, kurių kitais metais žūtbūt norėčiau pasiekti. Tvyro tik vienas didelis Dėkingumas, užpildantis tarpus tarp…

Dubenėlis šviežių vyšnių atveria man akis, rūgštumas ir sultys, besiskverbdami į aikštingai šaltą dienos būtį, supainioja visas sąvokas ir laiko kategorijas – nėra nieko vėliau, nėra sekundės, kurią galėčiau prisiminti, nes kiekvieną…

Mano rytai rytužiai, su šypsenomis, šviečiančiomis toliau, nei automobilio žibintai ir su klaikiai gyvais prisiminimais, nuolat primygtinai užplūstančiais šioje slogos stadijoje, apie topolių pūkus prie močiutės namų, vaikystėje mano nubrozdintais kelėnais, bei…

Tąnakt buvo šviesu. Ne kaip dieną, kai saulė išdavikiškai atskleidžia neištikimas mintis, ne kaip per pilnatį, kraupiai ir pasalūniškai – atskalūniškai, ne. Šviesa buvo mėlyna, lyg kas žaibą būtų sustabdęs ir palikęs…

Vasara arba bet koks metų laikas šiltuose kraštuose nuostabus tuo, kad suteikia kūno odai galimybę jausti daugiau, nei vilnonis megztinis ir džinsai. Mintys įsuka protą, fiziniai pratimai išmanština raumenis ir išlaisvina sąnarius,…

Sėdėjimas ant palangės apsikabinus kelius yra ne fizinė poza, o dvasinė būsena. Šilumą ir šaltį, namus ir laukymes, savą ir svetimą skiria tik plonytis stiklas, toliai sumažinti iki minimumo, ir tu mokaisi…

Neturėti nieko ant savo galvos, štai kaip tai vadinama, mielasis. Čiupti gyvenimą už klyno ir stebėti jo reakciją – ar mėgaujasi, ar raukosi, ar šypsosi nebyliai. Man rodos, pamišai, drauge miela. Iš…

Svaigiai geltonas vaikystės rytas, šiltai iki kaklo apsikamšius pūkuotomis svajonėmis, o sveikinantis su mėgstamiausiais žaislais burnoje juntamas pieno skonis. Plaukia plevena teliūškuoja praėjusių gyvenimų prisiminimai, baltais vatos kamuoliais išcukruoti, ir niekaip žodžiais…