Kartais pasvarstau, kad jei norėčiau kažkur emigruoti, tai būtinai ten, kur šilta, kur amžina vasara, saulė ir jūra. Į jokias anglijas ar norvegijas nesinori nė kojos kelti (aš ten niekad ir nebuvau,…

Toks lengvumas pagauna įbridus vienatvėn iki kelių, tarsi įsisupčiau į šimtus kvadratinių metrų perregimų plėvesuojančių užuolaidų – šios sugeba tarp sparnų sulaikyti vėją, jo nepridusindamos, sugeria spindulius, išsklaido šviesą, užtveria kelią beprasmybei…

Nė nepastebėjau, kaip prabėgo vasara. Ne dėl to, kad jos nebuvo, juk ir jūra, ir fontanai, ir kava lauko terasose, ir avietės, uodai, pavėsio paieškos, rožių žydėjimas, meletos klyksmai sodyboje, viskas vyko,…

Spengiantis karštis tvinkčioja tirštai balzganame ore, ir paukščiai ima lėčiau sparnais mosuoti, tarsi jiems tektų irtis per tankesnę erdvę, retkarčiais pavienių debesų purslais apsitaškant, o aš tyliu, nes atokaitoje saugau saldžiausią angelų…

Toks aiškiai juntamas sąmoningėjimas, tarsi visu svoriu besiveriančios pilnavidurės bijūnų galvos, artimos savo kvapu, tobulos savo forma, jaukios, nes čia pat, po langais, kaip arbata, žemuogės, vėjo malūnėliai, vaikystės prisiminimai, rytinės ūkanos,…

Tradicijos, šventės ir tos pačios kasmet aplankomos vietos leidžia turėti kažką nekintamo nuolat pirmyn judančiame gyvenime. Kaip kad sėdint kelte pastebi jį pradėjus plaukti iš to, kad uostas lieka. Jei nebūtų kažko…

Šuniškas atsakymas į Salomėjos kačių iššūkį: Bet kai saulė nusisuka, tai maniškė irgi panašiu būdu prie radiatoriaus susirangiusi tūno. Ir lauke jau nebedomina visokie svetimų šunų sniego išgeltoninimo apuostymai – viens du…

Nes sekmadieniai yra sustabdytas laikas, metafiziškai iškreiptos skalės, išgaubtos trajektorijos, sukeistos vektorių kryptys, nes sekmadieniai eina po šeštadienių, kuriais grįžtame vėlai, per gurgždantį sustingusį sniegą, trypdami savaitės finalo atomazgą, jaukiai, bet kartu…

Atsibundu kokią ketvirtą – penktą valandą ryto ir nebegaliu užmigti. Aš ne viena. Porą kartų prie lovos krašto prieina šuva, kad paglostyčiau kaklą ir pakasyčiau paausį. Laukiam ryto, būdraujam. Likus keliolikai minučių…

Šįryt mano mašiniukas buvo visas apsnigtas auksiniais lapais, net vidun vieną gražuolį įsileidau. O šis lapkritis įspūdingai jausmingas. Be šerkšno, be apledėjusių pirštų, su saulės nutviekstais keliais ir rytmečių ūkanomis. Daugiau nei…