Man nereikia, kad raudonomis širdelėmis apklijuotų kaktą, akis, nosį, skruostus, lūpas, smakrą, ausis, plaukus, kaklą, visus drabužius ir plaštakas. Man užtenka, kad padovanoja pavasarį.

Medžiai patys negali patikėti tuo, kas jiems nutiko: svaigūs karuselės dūmai aplipdė pirštus ir sustingdė amžiams, o aš kasdien transformuojuosi į kobrą, skėrį ir žuvį, mikliai keičiu pavidalus, nepamiršdama kvėpuoti. Kažkas naktimis…

Atkakliai auganti vaikystė, įnoringai reiškianti teises į gyvenimą, užsimiegoję rytai (nes Tu vakare jau ne tokia, suokia Requiem), sunerti pirštai, bučiniai į pilvą, ilgesys sėdint ant palangių, kojomis tabaluojant į sutirštintas užsaldintas…

Nu, mylimukai! Jau net nepajėgiu įsivaizduoti, kaip galėčiau sužibėti originaliu linkėjimu, tiesiog pliušku pliušku plaukiančiu iš mano širdies (tikriausiai netgi ne rožinės, nes šiandien degalinės berniukas, pildamas dujas į mano žalią mašiniuką,…

Staiga netikėtai, bet tyliai ir kut kut švelniai prabundu – pats nakties vidurys, gilesnis nei vidurnaktis, juodesnis nei akimirka prieš aušrą, klampesnis nei šokoladinis sapnas. Atsisėdu pataluose, pažvelgiu pro langą – na…

Baltosios pelėdos, pasidabinusios kruvinų spanguolių karoliais, grūmoja man plunksnuotais piršteliais: labas rytas! Raukia stačius antakius, švilpčioja su jėga lįsdamos po pagalvėmis, krepšteli snapais mano amžinąsias žaizdas ant pirštų pagalvėlių, dėl kurių kai…

Jis, sunkiai atsidusęs, atsimerkia, krenkšteli, išpučia nosin sulindusius ciklameninius pūkus, ir lėtai sėsdamasis apsidairo. Miglota ūkanota. Miegota ilgokai. Kita vertus, ir vakarota netrumpokai. Prie lovos mėtosi imbierinių sausainių liekanos, gvazdikėliais susmaigstyti mandarinai,…

Mažumėlę šlapia, mažumėlę lyja. Mėgstu rankas turėtis sau, todėl po akimirksnio svarstymų į baisios liūties atvejui bagažinėje vežiojamą skėtį numoju ranka, užsigobiu gobtuvą ir kiūtinu ieškoti Senamiesčio vaikų dienos centro. Namą randu,…

Palauk, nešviesk taip aštriai, švelnūs garsai ir tolygus pasaulis dar tegul gaubia mane kaip languota vilnonė antklodė, nes aš ką tik pabudau ir viena mano koja dar sapnų tikrovėj, kita jau po…