Kai apšarmoję mašiniukai jaukiai miega prigrūstuose kiemuose, o jų šeimininkai ir šeimininkės, versdamiesi ant kito šono, sumurma kažką per sapnus jiems patiems nežinoma kalba, sėduosi už vairo, kolonėlėms liepiu švelniai kuždėti šviesiaplaukės…

O kaip aš galiu susikaupti, kai ant šviežių skardinių stogų virš mano galvos šoka tūkstančiai gražuolių dievų, apie ką aš daugiau galiu svajoti, jei ne apie ryškiai apvedžiotas jų akis, ir varpeliais…

Šiandien mane lengva priversti pakilti nuo žemės – pasinaudok proga, pasinaudok savo magiškomis galiomis, pasinaudok. Būgneliais, barškučiais, žvangučiais ir metalofonu. Rudens ryto melodija. Virpėdama skamba. Pripildo. Mūsų širdys, aptepliotos molingais purvais, pakraščiuose…

Voratinkliai sutankina blakstienas, sunarplioja mintis, apipina dienas ir pavakares klaidžiais nesusivokimo siūlais, viskas atrodo ne iki galo tikra, nes ir laikas srūva per greitai, nejaugi jau vėl ne už kalnų Kalėdos, imbieriniai…

Kardeliai, kuriais rytojui besiruošiantys vaikai švytuoja, prasilenkdami gatvėse ir kiemuose, nejučia aitriai baksnoja man širdin, ir dilgčiojimas toks saldžiai skausmingas, kad nežinau, kur dėtis. Juk, rodos, nieko ypatingo – tiesiog kažkam ryt…

Vasaros naktys, vasaros naktys, kas virpesiais jums prilygti begali, žvaigždės, žiogai, šnabždesiai, šnaresiai, šieno kvapas ir basom per rasas. O karūnos verta ta, kuri žaibų pašvaistėm apsigobusi šuniui miegoti neleido, o aš…

Man sako, nesistebėkite, kad rugpjūtį miegate prastai, mat Marsas priartėjęs prie mūsų planetos labai neįprastai, o aš stebiuosi, kaip apskritai kas nors gali miegoti tiek daug, kiek aš, nes vyksta su mano…

Velniškai miela mergiotė jaukioj arbatinėj ima iš manęs interviu savo magistriniam darbui ir klausia, kaip tinklaraščio rašymas keičia mano gyvenimą. Sudėtinga izoliuoti vieną objektą iš visumos, nežinau, kaip viskas būtų susiklostę, jei…

Kažkaip užsikabinau už pamąstymų tema, ką vaikas, kuriuo buvau, pagalvotų apie suaugusią, kuria tapau. Atsimenu, kadaise per etikos pamoką braižėme savo gyvenimo liniją, kurioje reikėjo pavaizduoti praeities įvykius bei numanomą ateitį –…

Nerašau, nes bet kurie žodžiai vargiai nuskambėtų taip gerai, kaip yra iš tiesų. Tu tik pažiūrėk į orą! Idealūs dvidešimt penki laipsniai ir švari giedruma virš pakaušių… Pasaka. Bet jei jau apsiėmiau…