Pliaupia žali vandenys putotais kriokliais Pliaukši žuvys sidabrinėm uodegom Skęsta sekmadieniai ūkanotoj melancholijoj Margos mintys vartosi šaltuose pursluose Ateina pusdievis pakelia ranką Dingsta internetas įsiplieskia diena Išdegina žymę mano kaktoj Visos moterys…

Virtuvės kampe jaukiai šnirpščioja Mūsų praeitis Cak cak cak užmigo laikrodžiai Sulijo balose prigėrė kvailos abejonės Šunys juokiasi vaikai dar negimė Užsimerkus einu Į tavo ranką įsikibus einu Keistos senutės stebisi pasauliu…

Iki skausmo kruvini šermukšniai Kapsi ir spalvina miglotą rudenį Klejoja laukais suaugusios svajonės Blakstienos aukštyn žemyn aukštyn O Tave pažinojau viduramžiais Senoviniuose sapnuose laikei ranką Ištirpo žvaigždės nuo šilumos Varva jų dulkės…

Mažos apvalios pakrypusios mėlynos Rodyklytės prie Tavo vardo tvirtina Kad į visus Tavo laiškus atsakiau Į klaustukus atsakiau į tuščius delnus Į keistus sapnus atsakiau Vėl atsidūsti kad aš Tavo atsakymas Dabar…

Ir tada sako mažasis draugas gyvenantis kairėje Destrukcija yra kūrybos forma Ir be pasigailėjimo viską ištrinu Ir žiaurumui reikia drąsos Viską turiu ko man reikia Neturiu reikalo tai įrodinėt Aksioma Prikalk mano…

mažytėm saujom drugiai semia pieną pila ant mūsų galvų ir kvatoja laikrodžiai tiksi absoliučiai netolygiai plaukia vaizdai plaukia miestas mūsų plaukai tirpsta piene spengia ruduo karšta šalta smagu tuščiose kopose ridinėjasi žvilgsniai…

kai tu taip švelniai pirštų galiukais narplioji drėgnus voratinklius kad jie netyčia mano svajonių nesupančiotų ir neapkandžiotų pradedu kvepėti mėtom ir namais atsigulu nuoga ant akmens šnabždu kad drugiai šiemet žiemos čia…

byra tarp pirštų geltoni balti atomai skverbias į širdį perpusto kopas nužudyk jei žengsiu per daug neatsargiai paslėpk kai svetimas norės pasisavint mano šventą vienatvę taip kvapnu tūkstančiai kilometrų į pietus vakarus…

atsimerkia apdulkėjusios blakstienos nusipurtai smėlį nuo ilgesio ir pirmyn šypsosi juodaakė žada saldų skausmą dainuoja garsiau nei įstengi suvokti ir purvini purvini šunys ieško gyvenimo pėdsakų juk jie turi būti kažkur čia o…

gydausi laižau žaizdas laukiu išrišimo kandžioju pagalvę kad nesapnuočiau tavęs nesusivaldau ir vėl nardau saldžiose mintyse apie tave kartūs mūsų ateities planai liūdna bet tavo kojos pilvas pirštai akys smakras šypsnys žvilgsnis…