neurotiko sapnus su cukrum valgau pusryčiams ir įskėlus vienatvės langą įkvepiu recidyvo kankinio minčių ir apalpstu čia pat ant palangės o amoniakas man primena aštriai saldžius savižudžio bučinius o angelai nusivilkite chalatus…

Kai kurie žmonės atrodo gražūs tik kai pamatai juos iš labai arti. Kai kurie žmonės pykina, geriant su jais arbatą. Ir koks jausmingas senstelėjusio patino geismo šokis aplink sirpstančią brunetę. Su pusžalėm…

Atrišk man rankas, Kai ką pasakysiu: Burnos, pilnos ramunių, Pilnos vatos, Mėlynai juodų plaukų; Neužčiaupsi. Pasiklydo apelsinų giraitėj, Nerado vietos prisiparkuoti, Apsimetė miegančia mašinoj, Užsirakino, kai kažkas beldė. Kas? Cukrinis aviniukas? Jazminais…

Nesuskaičiuojamas varnų būrys glaudžiu ratu apsupa mano snieguotus stogus, sėdžiu kelius apsikabinus, tirštu rašalu aplietas akis į dangų nukreipus – jei Tu mano išsigelbėjimas, tai kas aš Tau? Pasižymėk į darbų sąrašiuką…

Pro blausų drumzliną rytą iriuosi rankomis, ieškau išbarstytų raudonų spindulių. Mano liemuo liaunas, mano ausys smailėjančiais galiukais. Iškvepiu vasarą, čiumpu kuokštą žolės, nusijuokiu garsiausiai, kad visi faunai pabustų. Ir šoku su jais…

Mažais dygiais spygliukais iš už kampo išlenda niekad nenurimstanti vienatvė, sugurina mano šukuosenas, kurias narpliojau pusvalandžius. Ir ką Tu jai. Šaltais (apšąlusiais?) veidais skinasi kelią praeiviai, atsitiktinai sukuždėdami man aistringos meilės žodžius.…

  Jaukiai susisukusi į debesį Nukreipus visus spindulius savin Plūduriuoju tirpstu lekuoju Ir giliai giliai prašau tik vieno Alsuok karštai man į ausį Kasryt ir niekad neatsitrauk Skausmingi gyvasties syvai Sunkias ir…

Apsunkusios nuo saulės dulkių blakstienos, vieškelis, už nugaros pušys, prieš akis upės. Mes esam pasaulio vidurys, mes esam susikibę už rankų. Nuvežk mane į miestą, nupirk daug porų batų. Nuvesk į sodą,…

Kažką gražaus, kažką švelnaus, ir susapnuoto. Nes kasdienybės per daug. Kutenančiais plunksnų pūkų galiukais, aplipusį šokoladu. Materialybės slėgis žemas. Liestis pečiais, automobilių žibintais, ir miegoti surėmus kaktas. Kad pirštai persipina negrįžtamai, suauga…

  Apvyniojo mane pilkos miglos Susuko į mylimojo rankas Mažais kabliukais kandžioja Siūlo rėkt pamišėlių kalba Susipjaustyt obuolius ir duoną Sukapot išvirt juoko gumulus Sužvarbusios pievos klykauja Mindo pirštų galus ir klausia…