Palauk dar truputį, liūdesy Raukšlėtus žvilgsnius ištiesink Ilgesį užklok šiltom skarom Sapnų likučius sutrupink Ir ant kvapnaus pyrago užbarstyk Mažokai ateities nuotraukose Imsiu ir pripaišysiu jos pati Nerimas dėl to, kas sutrūkinėjo…

Atgniaužus delną⁣ Vos virpteli galingai⁣ Tyras gležnumas⁣

Nežinau, ar tai atsitiktinumas, ar sutapimas, ar kažkoks prasmingas dėsningumas, bet skirtinguose mano gyvenimo etapuose vis mane lydėjo moterys, vardu Eglė. Draugę Eglę turėjau jau darželyje, paskui – kitą – mokykloje, trečią…

Per traškantį pirmąjį gruodą Pirmykštei saulei suklykus Atsiveria aidinčios tuštumos Pritrupintos senų atvirukų Po šaukštą, po kąsnį, po mirksnį Nužarstom spyglius nuo širdies Nuraškom gailius viso gero Tik spokso pro tviskančią tylą…

Virš mano skėčio Ulbauja lakštingala Plačiai šypsausi Over umbrella Of mine a nightingale sings I’m smiling widely

Turiu daug pomėgių, man neįdomu ilgai ir kruopščiai gilintis tik į vieną siaurą sritį ir siekti joje tobulybės – manęs niekad nekankino perfekcionizmo liga. Šiuo metu esu laiminga dėliodama visokius paveikslėlius iš…

Atsisėdusi ant kietos palangės Apsikabinu kelius Apsikabinu neužtikrintumą Ir švelnų nerimą Ištikimiausią draugą (Tarną?) Nusipiešiu kortas Su savo atvaizdu Bandau nepralaimėt Tik ne šį kartą O mano svaigiosios svajonės Grįžkite sveikos krantan

Šoktelėjo Šūktelėjo Sutrukčiojo Ir visos tobulos simetrijos pažiro Aštriabriauniais blizgučiais ant Jautraus mano gyvenimo paviršiaus Aštuonetais ar begalybės simboliais Žingsniuodama Bandau ištrūkt Iškvėpt Kad tūkstantį kartų vėl gaivalas Įsuptų Plaukt su srove…

Čiobreliai šiurena Praskydusiais verpetais Šermukšniai tobulu Apvalumu sunkiasi Dulkėtuose tarpupirščiuose Raibuliuoja lengvas nerimas Mano meile Pasilikim Čia