Girios žodžiai šlama Šaknys įsirašo į žemę Nepamirštos eilutės Beržai – amžini poetai Rašantys vėjyje, kritusiuose lapuose Eglių pirštai braukia per dangų Plunksna, nardinama į lietų Alksniai dygsta samanose Poetai nugirsta jų…

Prakrapšto ledą šakų pirštai, pažadina samanas šlapiais delnais, raštai, išrašyti vėjo peiliu, skyla į garso linijas. Žievės dienoraščiuose išblukusios frazės: „čia miegojo mėnuo”, „čia tylėjo stirna”, „čia upelis žadėjo sugrįžti”. Kas parašyta…

Šįryt mano narcizai Pabudo pūgoj Džiugios saulytės prieš Vėtros gūsius ir sniegą Iki šio pavasario Netikėjau, kad blogis Tikrai egzistuoja Maniau, jis sunaikintas Praeitame amžiuje Kuncevo vasarnamyje Berlyno bunkeryje   Šiandien iš…

Žalias daigas bombos Išdegintoj žemėj Suskambo kaip viltis ir Varnėnas pasuko dešinėn kur Pernai išsirito kur namai Pakeliui sutiko Spengiančią tylą Žmonės klupo bėgdami Paknopstom per akmenis Kuprinėje visas gyvenimas Visi jo…

O, kad dažniau vasariai Taip smagiai apsimestų Pavasariais Ir saulė su mėnesėliu Tame pačiame danguje Nesipyktų Plėvėtom pėdom išpurentais Sparnais per balas atšlepsėtų Atgimimas

Maži pirščiukai švelniai kedena Kasdienybės gniutulus Virpteli žvakės liepsna Uždega trapų stebuklą Trepsi katės letenėlės Ant mano tirpstančio nerimo Giedra ir debesys Pušys ir ąžuolas Mano smagi buitinė tyla

Pievų medum aplipintos⁣ Skaidrios vasaros dienos⁣ Kaupiasi kupinos pilnatvės⁣ Kamanių sunkiu zvimbia⁣ ⁣ Bėgsiu skriesiu nukrisiu⁣ Pakilsiu plevensiu apsvaigusi⁣ Taikų išsipildymą žada⁣ Jaunas birželio dangus

Šiurkštus, grublėtas, lėtas, Uždaras, gal kiek įpykęs, Bet širdyje – žinau – švelniausias Kokį tik galėčiau ištverti Tylus, bet pažadas akivaizdus Toks laukiamas Ir kantriai mylimas Pavasaris