Carson McCullers „Vestuvininkė“ Ir karas, ir pasaulis tokie dideli, nesuprantami ir taip greitai viskas vyksta. Kai labai ilgai galvoji apie pasaulį, darosi baisu. Baisu ne vokiečių, ne bombų, ne japonų. Ji bijo,…

Henry Miller “Ožiaragio atogrąža” Jeigu aš nusistatęs prieš dabartinę pasaulio būklę, tai ne todėl, jog esu moralistas – tiesiog todėl, kad noriu daugiau juoktis. Nesakau, jog Dievas tėra grandiozinis juokas; sakau, kad…

Mika Waltari „Turmsas nemirtingasis“ Jie sakė: kiekvienas žmogus turi nemirtingumo sėklą. Tačiau didžiajai daliai žmonių gana susisaistyti su žeme. Sėkla lieka bevaisė, niekada nesudygsta. Gaila žmogaus, bet tegul jis daro tai, kas…

Javier Sierra „Paslaptingoji vakarienė” Paukščiai neatskleidžia mums savo skrydžio paslapties, vanduo patikimai saugo, iš kur atsiranda jo begalinė jėga… O jei sugebėtume paversti tapybą gamtos atspindžiu, argi nebūtų teisinga įkūnyti joje didžiulę…

Ray Bradbury „451° Farenheito” Spalvotiesiems nepatinka Mažasis juodukas Sambo. Sudeginkim ją. Baltiesiems nesmagu skaityti Dėdės Tomo trobelę. Sudeginkim ją. Kažkas parašė knygą apie tabaką ir plaučių vėžį? Tabako augintojai skundžiasi? Sudeginkim tą…

George Orwell „1984-ieji” Jis išsiėmė iš kišenės dvidešimt penkių centų monetą. Ant jos mažytėmis raidėmis irgi buvo parašyti tie patys šūkiai, o kitoje pusėje – Didysis Brolis. Net nuo monetos tave persekioja…

Nick Cave „Asilė, pamačiusi angelą” Dievas ne pamaiva. Nepamatysit Jo švaistančio dangiškąsias dujas malonybėms ir tuštiems pliauškalams. Ir nepamokslauja Jis tiek jau daug. Senųjų dienų prekyba ugnies ir sieros bedugne baigėsi. Dabar…

Dalia Jazukevičiūtė „Anarchistės išpažintis” Laikrodžiais aš netikiu ir niekada netikėjau. Jeigu jie visi kaip susitarę imtų savo rodykles varyti atgal, pasaulyje niekas nepasikeistų. Vis tiek lytų lietus, oštų medžiai ir plauktų debesys.…

Vasario mėnesį žadėjau Scaniai, kad parašysiu kadanors visą tiesą apie tai, ką galvoju ir jaučiu skaitydama Gombrowiczių. Jau pabaigiau ryti viską, kas jo išleista lietuvių kalba, bet šio įrašo raitymą vis atidėliojau.…

Witold Gombrowicz „Dienoraštis 1953-1956 I” Šitą seniai žinojau. Bet neėmiau į galvą… nes buvau įsitikinęs, kad ir aš keisiuosi kartu su savo likimu, kad laikui bėgant tapsiu kuo nors kitu, įstengiančiu susidoroti…