Būk laimingas nuo šiandien: keletas taisyklių

O, jei laimė būtų blyneliai: įdėjai miltų, kiaušinių, cukraus ir vandens, pirmą kartą prisvilo, trečią nebe, penktą iš viso idealu. Skanauji, apsilaižai ir laimingas. Paprasta?

Neteko girdėti žmonių kalbant, kad genialūs dalykai visada būna paprasti?

Tuojau išduosiu Tau kelias taisykles, kurių laikantis gyvenime gali pasiekti daugiau. Jomis remiasi Steve de Shazer ir Insoo (gražus vardas, tiesa?) Kim Berg pradėta praktikuoti Trumpalaikė į sprendimą orientuota terapija. Teiginiai patys paprasčiausi, jokia logika neužginčijami, tačiau taip keistai kasdienybėje užmirštami. Ir kenčia žmonės, tranko galvą į sieną, nervinasi, kad nepramuša skylės ir išeiti negali.

Taisyklės elementarios: jei tai veikia, daryk vėl. Jei neveikia – nebedaryk to, bandyk kažką kita. Viskas.

Iš esmės turėčiau nustot rašyt šitoj vietoj, nes visi žodžiai sakiniuose aiškūs lietuviški ir netarptautiniai. Bet Tu, aišku, nori pavyzdžių?

Gerai, standartinė situacija: žmona nervuojasi, kad vyras neišneša šiukšlių. Ką ji daro? Rėkia. Ką jis daro? Išeidamas trenkia durim. Kas pasikeičia? Niekas. Kitą dieną vėl tas pats, po savaitės, mėnesio – irgi. Jei kažkas neveikia – nebedaryk to, bandyk kažką kita. Variantų yra tūkstančiai, nepažįstant konkrečių žmonių sunku pasakyti, kuris būtent iš jų suveiks šiai porai: žmona gali papasakoti vyrui ramią akimirką, kaip ji jaučiasi, kai jai tenka daug buities darbų, išsiaiškinti, kodėl jis neneša šiukšlių – nes tingi ar tiesiog pamiršta – galbūt jam reiktų priminti išeinant pro duris? Jie gali sudaryti susitarimą apie smulkių buities darbų pasidalijimą, ko žmona nedarys / ką darys, kai vyras neneš šiukšlių (rėks? prie to jis pripratęs, tai neveikia), kalbant apie veiksmingus dalykus. Galbūt svarstydama visus galimus variantus moteris suvoks, kad toks menkas darbelis nėra vertas to, kad ji gadintų savo nervus, balso stygas ir santykius su vyru. Jis nepradės nešti šiukšlių, tačiau ji dėl to nebesijaus blogai. Tikrai yra tūkstančiai variantų daryti kažką kitaip.

Tu skundiesi darbdaviui, kad neturi pinigų net už butą sumokėt, jis primena, kokia dabar apyvarta ir kad šiuo metu nėra galimybės padidinti algos, tada Tu po mėnesio vėl skundiesi, o jis vėl primena. Netgi šunys laikosi šių taisyklių: jei tai veikia, daryk vėl. Pamenu, turėjom nuostabią anglų seterę, paleisdavom pievoj, reikia eit namo – kviečiam, neateina, žino – pririšim, nesmagu bus. Jei vaikaisi – ji bėga. Na, kaip dauguma šunų. Mano sesuo – gudri mergiotė, jei kažkas neveikia – nebedaro to. Vasarą ji atsiguldavo pievoj, šunytė atbėga pažiūrėt, kas jai nutiko, o ta prisega pavadį. Tai veikia – daro vėl.

Mes dažniausiai daužom galvą į sieną, kai už metro yra durys, pro kurias galėtume išeiti. Bet jų nematom, nes daužom galvą į sieną. Daužom, nes mums reikia išeiti. Šį uždarą ratą savarankiškai sunku pastebėti, nes taip priprantam, tai tampa taip natūralu, kad net sudėtinga galvoti apie savo elgesį tik kaip vieną iš galimų variantų, o ne vienintelį įmanomą. Jei nuolat darai kažką, Tau nesiseka, bet Tu ir vėl darai – liaukis. Rimtai, pabandyk kažką kita. Paskui jau būna lengva. Lieka tik kartoti tai, kas veikia. Pasirinkdamas esi laisvas. Būdamas laisvas gali rinktis būti laimingas. To šiandien ir linkiu.