Bliuzo naktys 2010: antra dalis

Ne vienas kalbėjo ir rašė, kad šiemet muzikine programa Bliuzo naktys nebuvo tokios stiprios, kaip, tarkim, pernai ar užpernai. Iš tiesų – labai smarkiai išsiskyrusių žvaigždžių, vedusių iš proto minią, šįkart nebuvo. Man labiausiai įsiminė penktadienio vakarą energijos užtaisą susprogdinę latviai Keksi su Algirdu Šuminsku, kurie kojas kilnojo ne bliuzo, o kuo tikriausio rokenrolo ritmu:

Drąsiai pavadinčiau juos ne tik muzikos, bet ir šou profesionalais.

Šeštadienį gi arčiausiai širdies buvo pagaliau į Bliuzo naktis vėl sugrįžęs Senas kuinas:

Simboliška, kad merginą su užrašu ant marškinėlių „Sėsk prie mūsų stalo seni…” nufotografavau būtent skambant šiai dainai!

Neįsivaizduoju, kaip atrodytų ir skambėtų Bliuzo naktys be Arinos ir The Road Band:

Arba be lūpinių armonikėlių:

Jei festivalio šūkis skelbia – nepamiršk palapinės ir piniginės – žinok, kad tikrai daugiau beveik nieko ir nereikia. Maisto buvo kuo įvairiausio, netgi mano vegetariškam skrandžiui, o prarėkusiems balsus juodame kubile kunkuliavo šviežia čiobrelių arbata su medumi:

Kaip ir visuomet, palapinių kaimynai pasitaikė ypač smagūs. Labiausiai įstrigusi frazė iš jų lūpų: „Antrą dieną geriant visos Karolinos gražios”.

Deja deja, kaip ir visi geri dalykai, šiųmetės Bliuzo naktys baigėsi – praskriejo tiesiog kosminiu greičiu. Guodžiuosi mintimis, kad liko tik apie tris šimtus šešiasdešimt dienų, ir vėl galėsiu strakalioti Lūksto pakrantėje, nes čia Varniai, ežeras, Bliuzo festivalis…