Be penkių minučių vasara
Ech, jūs mano mylimieji, kaip karšta lauke, žinotumėt. Rezervuojuosi plotelį brolių latvių žemės prie jūros visai vasarai, ir netgi brangstantys degalai manęs nesustabdys, gyvensiu ten visais šeštadieniais sekmadieniais. Tėvai kalti, nuo pirmų kūdikystės dienų mane pajūrin tampę. Dabar nebegaliu kitaip. Nenugalima trauka.
Ore sklandantis saulės kvapas, ritmingas bangavimas šūūūšššt šūūūšššt, smėlis tarpupirščiuose ir rožinės kriauklytės. Pušynai, smilgos ir mėlyni tinklų raišteliai.
Nes bliamba, poryt jau vasara, ir manęs nebelaiko tvankios egzaminų auditorijos, dar nekviečia kūdikių maistelis ir vystyklai, kaip galiu nevažiuot prie jūros? Oi, kam ta autostrada, kai yra panemuniai su bitėm ir pilimis, su visa miškų gyvūnija, išbėgančia pasisveikinti. Savaitgaliu mėgaujuosi nuo pirmos minutės, ir kelionė nėra tik priemonė tikslui pasiekti, vaizdai pro langus ir vėjas pro liuką yra nuostabaus gyvenimo dalis. Švęskime jį!
5 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
o manęs šita kruvina jūra visai netraukia 🙂
[…] svajoti apie vasaros malonumus dar prieš ateinant pirmąjai jos […]
„Oi, kam ta autostrada, kai yra panemuniai su bitėm ir pilimis, su visa miškų gyvūnija, išbėgančia pasisveikinti”
būūtent! Visad, kai tik tik neskubam, su tėčiu važiuojam būtent palei Nemuną. Myliu tas visas vietas iki skausmo :> Visur būta ir visur miegota po begalę kartų.
O kur tiksliau Latvijoj jūra džiaugiatės? Mes pernai atradom Papę 🙂 Tobulumo viršūnė!
Ech, koks vasariškas įrašas 🙂
O manes dar du egzaminai laukia… Bet jau tadaaaa…!
Vat vat kaip tik ir aš dar šią savaite važiavau tuo keliu… Ir aprašiau aišku:) Man skirtingai nei Tau ta jūra. Tave tampė nuo vaikystės, o aš pirmą syk pamačiau jau būdama studentė. Todėl irgi jaučiu trauką…