Batai, kuriais žingsniuosiu per Tave
Šiandien aš jaučiuosi kaip kokia šešiasdešimtųjų moteris, nes pasipuošiau žavia tų laikų stiliaus suknyte (Tau reikėtų mane pamatyti!). Jau nuo vakar vakaro, kai ruošiausi rūbelius, vis skamba mintyse „These Boots Are Made For Walkin'” (kažkada buvo pagrindinė mano mobilaus skambučio meliodija):
Nancy Sinatra, savo garsiaisiais boots išspyrusi duris į naują moterų erą muzikoje, man yra tų laikų simbolis. Ji – pirmoji kieta rokerė, pašėlusi ir drąsi. Iki Nancy merginos vilkėdavo dailias kelius dengiančias suknytes, mielius bačiukus su kaspinėliais ir kukliai raitodavo plaukų sruogas. Ir tada būūūm ateina ji – iki kelių jau yra ne suknelė, o batai, užpakaliukas vos pridengtas, plaukai privelti… Kaskart, rinkdamasi parduotuvėse naujus aulinukus, tikrinu, ar jie atitinka kategoriją „these boots are made for walkin'”. Tai jokiu būdu nereiškia, kad batai turi būti „patogūs vaikščiojimui” – žema pakulne ir be pricackinimų, ne – ne žygiui skirti batai. „One of these days these boots are gonna walk all over You” – per niekšus vyrus reikia žingsniuoti tik kulniukais, tik kulniukais! Čia aš nekalbu iš savo karčios ar dar kokios nors patirties, ačiū mano įžvalgai, vyrus išsirinkti moku. Tiesiog batai yra svarbu, ką noriu pasakyt. Nors tautiečiams Nancy labiau žinoma dėl „Bang bang (jis mane nušovė)”, minėtoji daina apie batus 1966 metais buvo tikras perversmas ir ilgai laikėsi pirmoje Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės topų vietoje. O tas jos fantastiškas stilius! Mmm:
8 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
Labai dekui,dabar zinosiu kas atlieka sia daina,vienam filme teko ja girdeti,visai smagiai klausosi 🙂
begu paieskoti,gal is kur pavyks mp3 parsisiusti =)
Ehm, tikriausiai filme „The Dukes of Hazzard” girdėjai Jessicos Simpson atliekamą variantą – 2005 m. ji perdainavo šią dainą. Man originalas labiau prie širdies…
ne,ten originalas buvo,apie kara vietname,kitam kompe ji turiu =)
jau parsisiunciau,ka ir daryciau be visagales google.
ale ot man patinka šitas easyfem’as, dažnai sutinkamas kaip šiuolaikinės moters pažiūrų sudedamoji. easyfem’as tai tam tikra saviapgaulės būklė, leidžianti nenusivilti gyvenimu moterims. aš tai sakau be jokio pasigardžiavimo ar pasididžiavimo, tiesiog konstatuoju faktą. gal ir klaidingos mano išvados, but the question is: ar tarkime toks personažas kurį kuria (~ė) n.sinatra toje (ir kitose) savo dainoje ir kuris sako tą „One of these days these boots are gonna walk all over You“ kelia moterų lygiateisiškumo problemą (cha!) ar paprasčiausiai flirtuoja. arba kad ir tie tavo: „per niekšus vyrus reikia žingsniuoti tik kulniukais“ + „ačiū mano įžvalgai, vyrus išsirinkti moku“? wtf: tai kam gi pirkti batus, kurie būtų „these boots are made for walkin“ kategorijos, jei manai, kad tie vyrai yra niekšai (juk tavo, tavo mokėjimu rinktis išsirinktasis turbūt ir be batų tave myli)? aš suprantu gyvenant (sorry) vis dar aštriai išreikštų patriarchato ir gender wars visuomenėje ir būnant moterimi (t.y. engiamąją), kai kurie elgsenos modeliai gali būti atvirkšti logikai (nesakau, kad engėjų pusės elgsenos logika nešlubuoja dėl to paties). tačiau siūlau tik pabandyti neapsimesti. t.y. juk mes puošiamės tam, kad patiktume priešingai (ar tai pačiai, priklausomai nuo priklausomybės, haha) lyčiai, visos kitos prasmės yra dirbtinai užmaunamos ant šio dauginimosi instinkto (nesvarbu kad homosexo atveju tas instinktas iškreiptas, jo fiziologiniai postūmiai lygiai tokie patys kaip ir pas heteroseksualus). so… apie ką aš čia? hehe
Mielas Lionginai inžynieriau, dėkoju už išsamų ir argumentuotą komentarą. Tavo mintys greičiausiai yra teisingos, bet vat manuoju atveju Tu teisus sakydamas, kad galbūt personažas „…paprasčiausiai flirtuoja”. Šis mano įrašas buvo grynų gryniausias flirtas, be jokių pasąmoningų užslėptų kėslų ar neapykantos vyrams. Stengiuosi gyventi neapsimetinėdama, noriu patikti ir sau, ir priešingai lyčiai. „These Boots Are Made For Walkin’” – smagi daina, pabandyk jos pasiklausyti tiesiog linksmai palinksėdamas galva ir neanalizuodamas, patiks!
tai ar kur sakiau, kad daina nesmagi? turiu visą diską jos parsipūtęs… the very best of nancy ar kažkatai. man tik užkliūva (ne tik tavo bloge), ne tai kad užkliūva, o gal greičiau įdomus šitas feminizmo postmodernizmas, jei galima taip pavadinti, kai pats feminizmas pritaikomas pure feminizmo griežtai smerkiamai veiklai: „norui patikti, flirtui etc.”. ne vien su feminizmu taip, tokias transformacijas paprastai patiria bet koks socialinis ar ekonominis reiškinys, jei tik pakankamai ilgai gyvuoja. gamta valdo, karoče. ‘]
Kodėl tuomet tai vadinti feminizmu? Nejaugi moteris, jaučianti kažkokią savo vertę, o ne aklai paklusniai nuleidžianti galvą prieš patriarchalinės santvarkos diktuojamas sąlygas, automatiškai yra feministė? Bet koks judėjimas yra skirtas tam tikrai kovai prieš kažką, paprastai prieš tai, kas dominuoja ir vyrauja, tuo tarpu savo požiūriu į gyvenimą ir į save aš niekam nenoriu prieštarauti. Esu, kokia esu, tuo džiaugiuosi, bet kitokių nemenkinu ir nenuvertinu. Flirtas ir pan. nėra mano ginklas prieš kažką, skirtas kovai, tai tiesiog priemonė, lengvinanti tam tikrų klausimų sprendimą. Gamta valdo, tas tiesa, moters prigimtyje užkoduotas menas vilioti, vyro – ją užkariauti, argi aš tam prieštarauju?
nu man nuskambėjo panašiai kaip dirbtinis feminizmas. ypač ta vieta: „per niekšus vyrus reikia žingsniuoti tik kulniukais, tik kulniukais“. nors suprantu kad čia tik joukas toks. lygiai kaip mano niurnėjimai ant „bobų“. hehe. bet kuriuo atveju žingsniavimams per vyrus ir dar kulniukais tai biški nensi per švelnus pavyzdys. gal reikėtų pajieškoti kažko aštresnio. ‘]