Bankokas! Bankokas!

Apsvaigau, nuvargau kaip bitė po darbo dienos, prisiaikčiojau ir prisilinkčiojau, esu nepaprastai laiminga! Skrydis buvo ilgas – kaip ir žadėjau – trylika valandų. Lygiai. Nes kelias valandas praleidome Chimkente, Kazachstane, neišlipdami iš lėktuvo. Kai jis nusileido prisipildyt degalų, vienam vyriškiui pasidarė žiauriai blogai su širdimi, jam iškvietė greitąją, kuri atvažiavo po dvidešimties minučių (!), bet nelaimingojo į ligoninę negalėjo išvežt, nes… pasieniečiai jam nedavė Kazachstano vizos! Vyro artimieji jaudinasi, mes lėktuve sėdim ir laukiam, o kai kuriems žmonėms vos išlipus Bankoke reikia persėsti į kitą lėktuvą tęsti kelionės, ar jie spės? Pagaliau, pasikeitus pasieniečių pamainai, viza buvo išduota, o mes pakilom. Svarstėm, kas būtų buvę, jei žmogus būtų sunegalavęs kiek vėliau – būtume turėję leistis Afganistane…

(kadangi tekstas bus labai ilgas, nuotraukų gausybė paverstų jį neįmanomai ilgu, todėl prašom vaizdus žiūrėti, skambant puikios indie grupės iš Bankoko The Temporary Channel dainai čia:)

Ir tada – būm!!! – Bankokas!

Aukščiausi dangoraižiai tvieskia plieskia neonu, gatvėmis nesiliauja kamščiais judėti virtinės naujausių automobilių, o šaligatviuose elgetos pasiruošę šokti ir dainuoti už keletą batų (vietinė valiuta), kanalizacijos kvapai maišosi su gatvėje čirškinamo maisto kvapu, gyvenimas verda ir kunkuliuoja! Beje, tajai nemėgsta valgyti namuose, jie netgi normalių virtuvių neturi – gatvėje visko gausi pigiai ir greitai. Netgi prekybcentryje perkant jogurtą gauni šaukštelį – nes greičiausiai valgysi ne namie.

Pasakiški vaizdai atsiveria nuo aukščiausio Tailando pastato Sky Baiyoke (kuris taip pat yra aukščiausias Pietrytinės Azijos viešbutis bei ketvirtas pagal aukštį viešbutis pasaulyje) 84-o aukšto stogo. Tikra gyva XXIa. didmiesčio iliustracija iš paukščio skrydžio! O vietoje Tave vaišina nerealiausio dydžio krevetėmis ir krabais, pasakiško skanumo sriubytėmis, sušiais ir jūrų gėrybių lazanija. O saldumynai, mmm!

Bankokas velniškai žavingas. Velniškai.

Vairavimo kultūra įstabi – man net sukasi galva, ypač lekiant tuk-tuku – atvira transporto priemone, kurioje tarsi sėdi motociklo priekaboje. Greitis nežmoniškas, lekiam prieš eismą ir smagu! Mama sako – saugokit rankas, kad važiuojant pro šalį mašina nenuneštų. Čia visi automobiliai naujutėlaičiai – tie, kurie neįstengia nusipirkti naujo mašiniuko, tenkinasi motoroleriu – juo žymiai greičiau įveiki kamščius, kurių čia pilna ir kurie yra visiškai neprognozuojami, ir nesibaigia nei vėliausią naktį; jie išnardo tarp automobilių, išsirikiuoja prieš šviesoforą ir paskui visu būriu šauna pirmyn, užsidegus žaliai. Motoroleris – visos šeimos transporto priemonė – ne problema žmoną su vaiku juo vežti, panelę, pasisodinus šonu (nes ji su siauru sijonu), ar kompiuterį (stacionarų!) ant bagažinės virve prisirišti.

Aplankėm nemažai Bankoko kultūrinių įžymybių – Karaliaus rūmų kompleksą, Gulinčio Budos šventyklą, vieną gražiausių mieste Marmurinę šventyklą, Aušros šventyklą, taip pat vietinės (ne turistinės) reikšmės šventyklų, lankomų tik vietinių. Atrodo, kad visos šios vietos moko to paties dalyko – vienu metu daryk tik tai, ką darai, ir mąstyk tik apie tai, ką darai, visa savo esybe susikoncentruok į dabarties momentą. Tarkim, karaliaus rūmuose yra pastatų, skirtų tik siauroms funkcijoms – prieš rūmą, kuriame vyksta svarbios ceremonijos, stovi specialus namukas karaliui persirengti ceremonijos drabužiais – nenaudojamas niekam kitam! Arba patalpa, kurioje karalius paliekamas vienas nakvoti pirmąją naktį po karūnavimo ceremonijos – kad galėtų netrukdomas apmąstyti savo atsakomybę ir pareigas tapus šalies galva.

Dar man labai patiko viešbutis, kuriame gyvenome Bankoke – penkių žvaigždžių, naujutėlaitis, tviskantis auksais ir skendintis gėlėse, pačiame miesto centre, kambarys devynioliktame aukšte, visas Bankokas kaip ant delno (net gamtinius reikalus atliekant gali jo nenuilstančius kamščius stebėt).

Ai, o dar Tailando sostinė garsi kaip miestas, turintis ilgiausią pavadinimą pasaulyje – oficialiai turėtume sakyti Angelų miestas, didysis miestas, amžinasis brangakmenių miestas, neįveikiamas Dievo Indros miestas, pasaulio sostinė apdovanota devyniais brangakmeniais, laimingasis miestas turintis nuostabius karaliaus rūmus primenančius reinkarnuojančio Dievo buveinę danguje, miestas, kurį suteikė Indra ir pastatė Višnukarnas, ar kažkaip panašiai.