Apie žavėjimąsi augalais
Šiandien – Tarptautinė žavėjimosi augalais diena. Kai prieš kažkiek metų pranešiau sūnui apie šią šventę, jis nustebęs paklausė, argi man ne kiekviena diena – tokia.
Iš tiesų! Esu pakvaišusi dėl augalų, žaviuosi jų spalvomis, formomis, gyvybingumu, atsinaujinimo ciklais, o stebėdama taškučio dydžio sėklos virsmą galingu medžiu kaskart būnu kupina pagarbios nuostabos.
Augalai gyvavo daugybę laiko iki žmogui atsirandant Žemėje ir gyvuos dar daugiau mums išnykus. Jie yra būtina sąlyga žmogui išgyventi – be augalų neturėtume nei deguonies, nei maisto.
O apie psichoterapinį žaliųjų draugų poveikį galėčiau kalbėti valandų valandas! Bet kam kalbėti – geriau jį patirti.
Išeiti pasivaikščioti į mišką, parką, sodą – jei nosis nebus įkišta į telefono ekraną, jei atvira širdim skirsime laiko žavėjimuisi augalais – po tokios išvykos iš karto pajusime teigiamą poveikį savijautai, būsime labiau pailsėję, atsipalaidavę, nurimę.
Meditacijai ir/ar kontempliacijai užtenka ir vieno augalo – galbūt turi tokį namuose ar balkone. Pakviesk save eksperimentui – paskirk bent dešimt ar penkioliką minučių nedalomo dėmesio žiūrėjimui į augalą. Daugiau nieko nereikia daryti – tik žiūrėti. Ar pastebi, kaip keičiasi mintys ir emocijos?
Tad pirmyn! Švęskime Žavėjimosi augalais dieną! Šiandien ir kasdien.
Foto © Raminta Vdovycaitė
