Apie tigrus ir miegą
Vienas žmogus kiekvieną vakarą apeidavo savo namuką ir barstydavo aplink trupinius. Kartą kaimynas paklausė, kodėl šis taip darąs.
– Kad atbaidyčiau tigrus.
– Bet čia nėra tigrų, – nustebo kaimynas.
– Būtent!
Tai senas sufijų pasakojimas, primenantis mums, jog kartais taip ilgai elgiamės vedami įsisenėjusio įpročio, kad net nesusimąstome, ar tam tikri mūsų veiksmai turi prasmę ir ar jie mums padeda geriau jaustis.
Pavyzdžiui, ką darai, kai ilgai negali užmigti vakare arba prabudęs vidury nakties? Naršai telefone? Skaičiuoji, kiek valandų dar liko miegoti, jei pavyktų užmigti? Nerviniesi įsivaizduodamas, kaip rytoj jausies ir atrodysi po tokio trumpo nakties poilsio? O jei dar laukia svarbus įvykis…
O kaip dėl vakarinių ritualų? Ką kiekvieną kartą tam tikra seka padarai prieš eidamas miegoti? Ar šie veiksmai ir jų rezultatai tikrai padeda lengviau užmigti ir kokybiškai pailsėti?
O jeigu pabandytum elgtis truputį kitaip?
Jeigu neužmigdamas nepažiūrėtum į telefoną ir nesužinotum, kiek dabar valandų, o vietoj to pradėtum stebėti savo kvėpavimą? Jeigu vietoj likusių nakties valandų skaičiuotum savo iškvėpimus? Jeigu prieš miegą neišgertum to įprastinio melisų arbatos puodelio, kuris, kaip tiki, padeda nusiraminti? Gal tuomet vidury nakties nereikėtų keltis į tualetą ir išblaškyti miegų?
Gal tų tigrų iš tiesų net nėra?
