Apie tai, be ko gali gyventi

Virtuvėje yra daikčiukų, be kurių gyvenimas neįmanomas, pavyzdžiui, peilis, lėkštė, keptuvė. Dauguma žmonių tais nepakeičiamais dalykais ir apsiriboja. O betgi kulinarinio smalsumo vedami kai kurie nusiperka arba būna apdovanoti, tarkim, sėklalizdžių išėmikliu. Drįstu manyti, kad tai geras būdas paskatinti save dažniau mėgautis obuoliais.

Man idealus maistas yra karštas, sūrus ir aštrus, todėl nereikia nė sakyti, kaip labai vaisiai neatitinka mėgiamų dalykų kriterijų. Kadangi vitaminus privalau gauti natūraliu būdu, reikėjo sumąstyti, kaip apgauti save. Tuo tikslu namie atsirado citrusinių vaisių sulčiaspaudė apelsinų ir greipfruktų sultims, kita sulčiaspaudė obuolių, morkų ir burokų sultims bei blenderis (nu ok, smulkintuvas) bananiniams – melioniniams pieno kokteiliams. Šiaip ne taip truputėlį vaisių organizmui įgrūdu.

Noriu pasakyti, kad turėdamas daiktą kažkokiam labai konkrečiam tikslui atlikti, dažniau būni paskatintas daryti tai, apie ką įprastai nesusimąstytum. Prieš savaitę mama, grįžusi iš atostogų, lauktuvių parvežė stilingų rožinių virtuvinių dalykėlių rinkinį. Jame radau specialų teptuką guminiais šereliais, kuris yra skirtas kiaušinio plakiniui ant bandelių arba sausainėlių užtepti. Tik tam ir niekam daugiau. Turiu prisipažinti, kad tai buvo pagrindinis dalykas, paskatinęs mane iškepti sluoksniuotos tešlos pyragaičių su obuoliais, labai knietėjo žavingais judesiukais tą kiaušinį užteplioti. Ir tikrai, buvo labai smagu! Gal netgi truputuką persistengiau ir per daug priterliojau, bet argi blogai, kad pyragaičiai tokie itin žvilgantys gavosi?

Ai, dar mintydama apie vienafunkcinius namų daikčiukus prisiminiau tokio draugo mamą, kuri dėl jų pakvaišusi, turi specialų žvakių užgesiklį, alyvuoginę (lėkštę išskirtinai šiems skanėstams) ir t.t. Žavu?