Apie skraidžiojimą euforijoje ir kaip įsižeminti

Neseniai po nuostabios meditacijos gongo ir dainuojančių dubenėlių garsuose su jos vedančiąja šnekėjomės apie pakylėtą būseną po panašaus pobūdžio renginių, kuomet jautiesi nesiekianti kojomis žemės, skrajojanti kažkur padebesiuose, atitrūkusi nuo realybės. Dažniausiai iš karto po užsiėmimo sėdu vairuoti ir ne kartą pastebėjau, kad man reikia ypatingai sąmoningai sutelkti dėmesį, kad išlikčiau čia ir dabar bei nesukelčiau pavojaus sau ir aplinkiniams, nes proto būsena būna tokia tarsi pavartojus svaiginančių medžiagų – maloni lengva euforija…

Tokiais atvejais visuomet verta skirti bent keletą minučių įsižeminimo praktikai, kad pilnai grįžtume į savo kūną, kad mąstymas taptų aiškus, o koncentracija aštri. Noriu pasidalinti keletu būdų, kaip tai galima atlikti:

– vienas paprasčiausių, bet stebuklingai veikiančių – tiesiog uždėti delną ant viršugalvio ir keletą sekundžių lengvai paspausti save žemyn;

– nusiprausti veidą ir rankas šaltu vandeniu – kaip mat aplankys žvalus budrumas;

– išgerti karštos arbatos, pagamintos iš šaknų – tam tinka varnalėšų, kiaulpienių, kaulažolių, dilgėlių, miškinių sidabražolių, raktažolių šaknys, iš užsienietiškų – ciberžolės, imbiero ir saldymedžio, galima pačių šaknelių ir pakramtyti;

– keletą kartų giliai įkvėpti ir iškvėpti, dėmesingai sekant oro kelionę per kūną;

– pamasažuoti save, sąmoningai skiriant dėmesio pojūčiams: patrinti rankas vieną į kitą (tarsi norėtum sušilti), perbraukti delnais per veidą (tarsi praustumeis), patrinti ausis;

– vizualizuoti save tarsi tvirtai stovintį medį, iš pėdų leidžiantį šaknis gilyn į žemę.

Jei nori patirti tą nuostabią skraidymo padebesiais euforiją, po kurios būtų naudingi šie pratimai, sekmadieniais kviečiu į savo vedamus renginius:
Šį sekmadienį Miego joga;
Gruodžio 1 Rašymo terapija;
Gruodžio 8 Rašymo terapija + giluminis atsipalaidavimas.