Apie sėkmę gyvenime

Vienai buvusiai bendramokslei pasigyrus savo pasiekimais mintyse peržvelgiau, kaip skirtingai susiklostė likimai žmonių, su kuriais kartu mokėmės mokykloje ar universitete. Nežinau kodėl kyla noras lygintis būtent su šiais žmonėmis, gal kad atrodo, jog visų mūsų starto aikštelė buvo vienoda, bent jau panaši, o dabar va.

Akivaizdu, kad akademinė sėkmė mokymosi įstaigoje neturi didelės reikšmės sėkmei gyvenime. Kita vertus, kokiais kriterijais remiantis galima tą gyvenimo sėkmę išmatuoti? Stulbinančia karjera? Skaičiukais banko sąskaitoje? Šypsenų kiekiu Feisbuke?

Susidaro įspūdis, kad augdami mes tikimės, jog yra kažkokia instrukcija, kaip gerai nugyventi gyvenimą, suaugę suvokiame, kad nė velnio. Kad kiti suaugę, kurie atrodė žinantys, kaip ką reikia daryti, tik spėlioja, bando; vieniems sekasi geriau, kitiems – prasčiau.

Tai suvokę patys bandome kapanotis, ieškoti tų atsakymų, kurie buvo aktualūs žmonėms tūkstantmečiais. Tiesa, kai kurie pasikliauja mokytojais ir guru, kurie teigia tuos atsakymus žinantys – ateikite ir mes jus pamokysim, kaip gyventi.

Kai kuriems šis variantas tinka – toks pakankamai paprastas – va ir instrukcija, kurios tikėjomės. Kiti suvokia, kad jų laimė visgi kažkur kitur, kitokiais atsakymais užkoduota.

Tad jei kyla noras lyginti savo sėkmę gyvenime su kitų, visų pirma reiktų suvokti, kad neįmanoma įlįsti į kito kailį ir sužinoti, ar tai, kuo žmogus giriasi (ar ko mes jam pavydėtume) tikrai suteikia jam pakankamai laimės vidinei ramybei sukurti. Visų antra – nebūtinai tie patys dalykai suteiktų laimės mums!

Pavyzdžiui, tikrai nenorėčiau keisti šių žydinčių birželio pievų ir kasdien vis šiltėjančių ežerų į aukščiausio lygio vadovų posėdį iškondicionuotame kabinete, nors ir kiek nuliukų prisirašytų prie mano banko sąskaitos…