Apie lietų ir santykius

Ar dažnai lankaisi miške purškiant lietui? O pajūryje spaudžiant šaltukui?⁣

Tam tikros vietos mums asocijuojasi su atostogomis, poilsiu, atokvėpiu, todėl neretai atsidūstame – o, kaip norėtume čia visados gyventi!⁣

Deja, paplūdimyje saulė nešviečia nuolat, ir to tikėtis būtų išties kvaila.⁣

Tačiau kai imame kurti santykius su kitu žmogumi, dažniausiai kliaujamės būtent tokiomis pat naiviomis viltimis. Kad visad bus saulėta ir šilta. Gera ir ramu.⁣

Skaitome knygas, tobulinamės seminaruose, mokomės iš draugių patirčių, kad tik galėtume užtikrinti savo kuriamiems santykiams tą nuolatinę saulę ir šilumą.⁣

Šiandien su vyru minime vienuoliktąsias vestuvių ir tryliktąsias gyvenimo drauge metines.⁣

Per tuos metus sudėtingiausia, bet kartu ir labiausiai auginanti patirtis buvo išmokti leisti kartais tiesiog būti tai lietingai darganai, žvarbiems vėjams ar tamsiam šalčiui. ⁣

Priimti kito tamsą, jaustis saugiai atskleidžiant savąją.⁣

Nes saulė vis tiek nušvis. O be lietingų dienų nesugebėtume tinkamai įvertinti giedros.⁣

P. S. Nuotraukoje – mūsų vestuvių akimirka. Anądien irgi šitaip lijo.