Apie Klaipėdą

Sakoma, kad laimingas žmogus puikiai jaučiasi visur, kur bebūtų, nes gyvenant atvira širdimi visas pasaulis atrodo kaip jaukūs namai. Tačiau tam tikros vietos, tam tikri miestai, tam tikros šalys vis vien mums yra mielesnės už kitas. Galbūt dėl sentimentų, dėl patirtų emocijų, dėl būsenos, į kurią palydėjo stulbinantis tos vietos grožis.

Man viena iš tokių vietų yra Klaipėda. Kiekvieną vaikystės vasarą važiuodavom tuos kelis šimtus kilometrų tam, kad apsikabintume mylimus čia gyvenusius senelius, paklaidžiotume po jaukų Senamiestį, būtinai užsukdami į Laikrodžių muziejų, dar kartą apžiūrėtume skulptūras miesto parke, apsuktume ratą aplink Trinyčių ežerą ar nukeliautume Danės pakrante iki kelto.

Ir, žinoma, jūra, mano didžioji gyvenimo meilė! Smiltynėje, Giruliuose, Melnragėje, nesvarbu, bet smėlis, druskingas oro kvapas, vėjas, bangos, galinga vandens stichija mane visuomet pakerėdavo iki kaulų šerdies. Negaliu jai atsispirti iki šiol!

Esu tokia laiminga, kad šį savaitgalį vėl atvažiuoju į savo numylėtąją Klaipėdą. Atvykstu ne tik tam, kad leisčiau pajūrio vėjams išvėdinti galvą ar pasimatyčiau su čia gyvenančiu tėčiu bei močiute, kviečiu į susitikimą ir Tave!