Apie kasdienius įpročius

Neurobiologijos ir kognityvinės psichologijos mokslininkų tyrimų duomenimis, nuo keturiasdešimties iki devyniasdešimt penkių procentų mūsų elgesio – to, ką mes mąstome, ką sakome, kaip elgiamės – priklauso nuo susiklosčiusių įpročių. Net jei laikysimės konservatyvių duomenų apie penkiasdešimt procentų, tai reiškia, kad pusę viso laiko gyvenime veikiame autopilotu!

Patys įpročiai savaime nėra nei blogi, nei geri, visi jie atlieka tam tikrą funkciją: rūkymas padeda nusiraminti, naršymas telefone vos radus laisvą akimirką – negalvoti apie dabartinį savo gyvenimą, o nuolatinis burbėjimas mintyse – pasijusti viršesniu už kitus ir taip dirbtinai nors trumpam pasikelti savivertę. Būtent, kai kalbame apie įpročius, turime omenyje ne tik tokius akivaizdžius, kaip persivalgymas ar agresyvus vairavimas, bet ir subtilesnius, vykstančius tik mūsų mintyse, bet dėl to ne mažiau pavojingus – nuolatinis kitų vertinimas, savigaila arba priešiškumas aplinkiniams.

Jei tam tikras įprotis kertasi su mūsų pamatinėmis vertybėmis, jei tas svajonių aš, kuriuo norėtume būti, tokiu įpročiu nepasižymi, tuomet galime tam tikrus įpročius vadinti nenaudingais ar netgi žalingais. Gera žinia – jei pavyko išsiugdyti tam tikrą įprotį, pavyks ir jo atsikratyti! Dar geriau – pakeisti jį kitu, naudingu ir padedančiu tapti autentišku savimi!