Apie algoritmus ir pozityvumą
Viena mano pažįstama, neseniai pradėjusi savo verslą ir ėmusi jį viešinti Feisbuke, skundėsi, kad šis socialinis tinklas tyčia nerodo jos įrašų žmonėms, net ir tiems, kurie yra pamėgę jos sukurtą puslapį. Galbūt iš dalies tai yra tiesa – Feisbukas taip pat yra pelno siekianti organizacija, suinteresuota, kad norintys reklamuotis už savo paslaugų viešinimą susimokėtų pirkdami skelbimus. Tačiau šis socialinis tinklas taip pat yra įdiegęs sudėtingą, išmanų, kone intuityvų algoritmą, kurio dėka mes galime jame rasti tą informaciją, kuri mums šiuo metu yra aktualiausia. Maža to, mes šios informacijos kryptis patys reguliuojame – spausdami „Patinka“ bei komentuodami ties vienais įrašais ir ignoruodami kitus. Todėl jei tos pažįstamos puslapį žmonės pamėgo, tačiau vėliau nerodė susidomėjimo jo įrašais, ateityje jų ir nematys. Praktinis patarimas: „laikinkite“ tą turinį, kurio norėtumėte matyti daugiau 😉
Šis Feisbuko algoritmo intuityvumas atliepia paprastą gyvenimišką tiesą: kur krypsta dėmesys, ten teka energija (angliškai net rimuojasi: „Where focus goes, energy flows“). Matome tai, ką norime matyti. Ko ieškosi, tą ir rasi. Žodžiu, liaudies išmintis šiuo klausimu daug yra pasisakiusi. Jei bendraudamas su žmonėmis kreipsi dėmesį į jų trūkumus, į negatyvias charakterio savybes ir žalingus įpročius, jei visus vertinsi, teisi ir kritikuosi (nesvarbu, kad tik mintyse), gyvensi tiesiog baisėdamasis, kokie siaubingi žmonės Tave supa.
O jei pamėginsi kiekviename, net labiausiai Tave erzinančiame asmenyje pastebėti kažką pozityvaus, jei vietoj kritikos žodžių vis dažniau ištarsi nuoširdų komplimentą, netrukus – o stebukle! – tie patys siaubingi žmonės magišku būdu pavirs nuostabiausiais asmenimis, iš kurių netgi galėsi kažko naudingo pasimokyti!
Atlikim eksperimentą – pabandom šį savaitgalį kiekviename sutiktajame įžvelgti kažką neįtikėtinai puikaus, a?
