Akistata su triušiu
Per jogą vėl priminė apie pozityvaus mąstymo jėgą, sako, gal Jums sunku patikėti, bet gyvenimas tikrai gali apsiversti šimtu aštuoniasdešimt laipsnių, jei tik išmoksite pakeisti savo mintis iš neigiamų į teigiamas. O man kažkaip visai nesunku tuo tikėti, priešingai, būtų sunku abejoti tuo, kas natūralu!
Susimąsčiau, ar dažnai žmonės jaučiasi esą sėkmės kūdikiais?
Vėlyvojoje vaikystėje ir ankstyvojoje paauglystėje rašydavau dienoraštį bei laiškus sau į ateitį (per gimtadienį ir Naujuosius, t.y. kas pusmetį, keverzodavau savo pamąstymus ir palinkėjimus ateities Jovitai), ir kai dabar juos vartau, netgi pati stebiuosi, kiek daug šviesaus pozityvizmo ir energingo optimizmo sau įsikrėsdavau! Ir dažnai (mintyse nusispjaudama) vadindavau save tikrų tikriausiu sėkmės kūdikio pavyzdžiu, nes nu. Jei būna tam tikra įvykių seka ir gali sugalvoti dešimtis baigčių, mane būtinai pasirenka pati įstabiausia. Iki šiol. Tai kaip čia? Ar tikrai egzistuoja sėkmės kūdikiai ir nenusisekėliai, ar, jei esi šimtu procentu įsitikinęs, jog esi vienas arba antras, tai atitinkamai ir klostosi Tavo gyvenimo istorija? O gal aš tik save įtikinu, kad man viskas gerai, o iš tiesų gali būti dar oi kaip geriau? (kažkaip prisiminiau įvykį, kai atbuliniu beveik įvažiavau į namą, nes jis buvo rožinės spalvos ir susiliejo su bendru mano pasaulio vaizdu. Niekas nenukentėjo)
Žinau, žinau, sako, kad visiškai laimingi gali būti tik bepročiai, todėl kas nuo karto profilaktiškai pabumbu dėl mažyčių smulkmenų, kartais pabūnu liūdna, apatiška arba įniršusi, bet iš esmės tai dievinu savo likimą, ar ką ten, nuo ko visas gėris mano gyvenime priklauso. Nuo pozityvaus mąstymo?
9 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
Čia visu 100% Tau pritariu. Seniai seniai įsitikinau, kad viskas priklauso tik nuo nusiteikimo ir nuo to, kaip į viską pats žiūri 🙂
p.s. turi triušį? :}}
Nes Vupi man jau per sena 😉
Patiko man ta idėja su laiškais sau. Aš kažkada rašiau sau dienoraštį, kas irgi šiek tiek panašu, bet čia įdomiau, nes tai tarsi dialogas su savimi. Gali kitą laišką rašyt atsakydamas į praėjusį.. Reiks gal tokį projektuką padaryt kokiai dešimčiai ateities metų.. Kasmet po laišką sau.
Žinoma, kad nuo pozityvaus mąstymo. 🙂 Mėgstu sakyti ir pasikartosiu, kad viskas mūsų galvose. O šiaip to pozityvumo aš tau pavydžiu 🙂
Man atrodo, kad triušis išsigando :))
Džiaugiuosi, kad pastaruoju metu vis daugiau aplinkui esančių žmonių žino ir praktikuoja tokį požiūrį!
Priminei…
Labai bijojau, kad ,,užaugusi” nepamirščiau savojo ,,nepilnametystės” laikotarpio, todėl 18 gimtadienio išvakarėse parašiau laišką į ateitį, kur sau atskaičiau neblogą pamokslą 😀 Apie tai, kad nepamirščiau, kokia esu-buvau (nors manau, kad tokia ir likau tik DAR LABIAU galvojanti teigiamai 🙂
Aišku, manau tas laiškas ypač pravers, kai pati kažkada turėsiu paauglių vaikų 😀
————————–
Gražus triušiukas 🙂 Mano baltoji Snaigė irgi daug laimės suteikė, kol gyvenau dar pas tėvus.
Koks vardas šito pūkų kamuoliuko? 🙂
Oi, ne mano čia tas triušis, nors labai norėčiau (girdi, Kalėdų seneli?), iš viso čia tokia sena nuotrauka, kad net vardo gyvūnėlio neprisimenu…
…gyvunelio vardas tai Vivaldis ir vien tik del to kad megdavo sokt pagal pacio Antonijaus Vivaldzio grieziamas melodijas…
…strik strik strik, strik strik strik, …
dziugu, kad tu jau paauglystej tokia ismintinga buvai! 🙂 As savo „pozityvius” laiskus sau paskaicius, luztu is juoko puse valandos…o ir optimizmo ne vienam tikslui pritruko laiko :))) pvz. vienam ju buvo parasyta isteketi 18-kos…nieko sau, ir is kur tas durnumas buvo 🙂 gerai, kad tai ivyko po 10 metu :)))))))))))))))