Adele Faber, Elaine Mazlish: Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų

Požiūris, slypintis jūsų žodžiuose, yra toks pats svarbus, kaip ir patys žodžiai. Vaikams patinka, kai jūsų žodžiai reiškia: „Iš esmės tu esi mielas ir gabus žmogus. Kai tai suprasi, veikiausiai reaguosi atsakingai.“ Žlugdantis požiūris: „Iš esmės tu tik erzini visus ir nieko neišmanai. Tu nuolat ką nors iškreti ir dar kartą įrodei, kad esi niekam tikęs.“

Kai kurios knygos apie vaikų auklėjimą daugiau kalba apie pačią santykio su vaiku kūrimo filosofiją, retais atvejais pasitelkdamos pavyzdžius iš kasdienio gyvenimo, tuo tarpu kitos pradeda nuo realių kasdien vaikus ir tėvus varginančių situacijų ir siūlydamos savo sprendimo būdus nejučia perteikia ir visą koncepciją. Kaip kalbėtis su vaikais… yra tikslus antrojo varianto pavyzdys. Gausybė pavyzdžių, pratimų, praktinių užduočių skaitytojams – tik dirbk ir dirbk su savim!

Kas atsitiko? Kodėl per kelias minutes mama nuo mandagumo pereina prie smurto? Faktas tas, kad kai jūs esate atvira, o jus ignoruoja, pyktis greitai paima viršų. Jūs pagalvojate: „Kaip vaikas gali manęs neklausyti, juk buvau tokia maloni? Aš jam parodysiu! Bum!“

Kai kuriems tėvams visiškai nusispjaut į išorinę informaciją apie auklėjimą – jie elgiasi taip, kaip jiems tuo metu liepia širdis ar sveikas protas, kaip matė elgiantis su vaikais kitus, o geriausia – savo tėvus. Kiti tėvai nuoširdžiai domisi tuo, ką rekomenduoja specialistai – skaito knygas ir straipsnius internete, lankosi paskaitose ir seminaruose. Kai kas iš to išlieka galvose ir yra probėgšmiais pritaikoma realiame gyvenime. Tačiau tam, kad pokyčiai iš tiesų įvyktų, kad vaikas augtų sąmoninga, savimi pasitikinčia ir save bei kitus gerbiančia asmenybe, reikia daug oi daug valandų praktinio darbo. Šios knygos autorės būtent tai ir ragina daryti – praktikuotis, daug dirbti visų pirma su savimi, o paskui – ir su vaikais. Ir rezultatai tikrai bus akivaizdūs!

Jeigu galite pasiekti savo vaiko mintis humoro pagalba, tai jūs turite dar daugiau galios! Nėra nieko geresnio nei truputėlis humoro, norint paskatinti savo vaiką veikti ir pakelti nuotaiką visuose namuose. Daugumos tėvų problema yra ta, kad jų natūralus humoro jausmas užgęsta nuo kasdienio susierzinimo bendraujant su vaikais. Vienas iš tėvų papasakojo, kad paveikti vaikus jis galėjo tik žaismingai pateikdamas užduotį, t. y. kalbėdamas keistu akcentu arba pakeisdamas balsą. Vaikams labiausiai patiko „roboto“ balsas: „Tai-yra-RC3C. Kitas-žmo-gus-kuris-paims-ledukų—ir—nepripildys—indo-bus—išsiųstas—į-kosmosą. Prašau-imtis-atitinkamų-veiksmų.“

Likau sužavėta šios knygos praktiškumo! Nors ji parašyta prieš kelis dešimtmečius, joje nagrinėjami klausimai nepaprastai aktualūs šiandien. Jei kas nors sakytų – nesiruošiu skaityti krūvos knygų apie vaikų auklėjimą, rekomenduok man vieną gerą – pasiūlyčiau būtent Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų.

Įspėjimas. Nevartokite savo vaiko vardo, kaip vieno žodžio teiginio. Kai vaikas išgirsta „Siuze“ daug kartų per dieną, vardas pradeda asocijuotis su nepritarimu.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 10.