Šiandienos ilgumas dešimt su puse valandų

Penktadienius skelbiu blevyzgų diena, nors neoficialiai ir taip visiems aišku. Žodžiu apie viską po truputėlį.

Visų pirma noriu oficialiai viešai padėkoti Žilvinui iš Integrity PR už konkurso prizą, Vidui Bučinskui už puikų stilingą baneriuką bei patiems šauniausiems draugams blogeriams už pagalbą skleidžiant žinią (nepykit, nuorodų nedėlioju, nes jūsų daugiau nei žodžių šitam sakiny).

Vakar buvau įspūdingame japonų kultūros vakare, bet vėlai grįžau, nuotraukų nesutvarkiau, todėl papasakosiu vėliau.

Varinėjant po visokius vasaros festivalius a la bliuzo roko naktys norisi kuo ilgiau nešioti jų bilietus-apyrankes kaip malonų prisiminimą, bet dažniausiai jos būna popierinės ir nuo dažno rankų plovimo nudrįksta (kaip rašosi šitas žodis? drįsko – nusdrįskęs – nudrįskta?). O štai Mėnesio Juodaragio bilietai-apyrankės labai malonios, medžiaginės, suspaustos tokiu metaliuku, ir jei nusiimsi, nebeužsidėsi. Keturi žmonės, įskaitant mane, kurie buvo festivalyje ir kuriuos sutinku, tebenešioja tas apyrankes, niekad jų nenusiimdami (nes, kaip sakiau, nebeužsidėtų). Iš esmės jokių problemų nekyla, tuo labiau, kad kartais ji palenda po ilgomis rankovėmis ir net nesimato, bet tai kaip Tau toks pamergės vaizdas:

Ai, ir dar man patinka tokie komplimentai:

Mano sapnai jau seniai peržengė visas ribas. Bet paslaptis.