Vienas matė purvą, kitas – žvaigždes

Nes mes esame supuvusi vartotojiška visuomenė. Žmonės kalba apie tai kasdien, baisisi, bjaurisi, dar daugiau perka, gydosi nuo to ir stengiasi kažkaip kovoti. Kadangi nuo mažens esu taupaus būdo, man niekad neiškilo problemų dėl netikėtai ištuštėjusios sąskaitos, graužaties dėl spontaniškų pirkinių taip pat neteko patirti. Bet va dabar, kai dairausi naujo automobilio ar naujo būsto (tai kas, kad kol kas ne sau), jaučiu tokią didžiulę palaimą! Įsivaizduojant, kad tie gražūs daiktai yra mano, dainuoja širdis, nors dar nieko ir neperku. Nemanau, kad mano gyvenimas dėl jų taptų laimingesnis, tiesiog gal tą pačią pilnatvę truputuką smagiau būtų pajusti skaitant knygą naujo namo terasoje arba ryte dainuojant naujame automobiliuky. Visgi pats didžiausias yra malonumas yra rinktis ir viską įsivaizduoti.

Tai supratusi, pradėjau mėgautis tiesiog pasirinkimo laisve. Pavargusi nuo darbų keliauju po turizmo agentūrų puslapius ir žiūrinėju pasiūlymus vykti į šiltus kraštus. Nevengiu parduodamų šuniukų skelbimų pavartyt (nes kai jau ten kokiame gražiame name gyvensiu, tai galėsiu turėti daugiau nei vieną augintinį, tiesa?). Darbo skelbimų lentos leidžia drąsiau jaustis dėl savo padėties darbo rinkoje.

Iš tikrųjų, užtenka tik apsižvalgyti aplink ir supranti – pasaulis kupinas sklidinas, net per kraštus varva, naujų galimybių! Nebūtina jomis naudotis, bet kaip ramu, kai žinai, kad jos tikrai yra… Tikiu, kad svarbiausia yra surasti tikslą, o tada, jei skiri visas jėgas ir pajėgas jo įgyvendinimui, nėra nieko neįmanomo. Kol kas man smagu tiesiog va taip va plūduriuoti ir žvalgytis, oi smagu!