Per gamtą – į save

Kiek daug džiaugsmo suteikia besiplečiantis akiratis, o tam pasitarnauja naujos patirtys!

Gamta net ir būnant toje pačioje fizinėje vietoje kaskart stebina nuolatiniu savo atsinaujinimu: tulžio žvejonės ypatumai, žvaigždynų ryškumas, laumžirgių šokiai, vanago plunksnų raštai jam sklandant virš mūsų galvų.

Upė, kaskart vis kitokia.

Stirnų žingsniai už jurtos sienos, visai čia pat, švintant.

Kiekvienas žingsnis į gamtą – tai žingsnis į save. Į savo ramybę.