Matt Haig: Vidurnakčio biblioteka

– Gyvenimui būdingi stereotipai… Ritmai. Taip lengva įstrigus viename gyvenime įsivaizduoti, kad liūdesio ar tragedijos, ar nesėkmės laikotarpis yra konkrečiai tos egzistencijos padarinys. Kad tai kyla iš gyvenimo tam tikru būdu, o ne paprasčiausiai iš gyvenimo. Noriu pasakyti, kad būtų kur kas lengviau, jei suprastume, kad nėra tokio gyvenimo, kuris apsaugotų mus nuo liūdesio. Kad liūdesys iš esmės yra neatsiejama laimės audinio dalis. Nėra vieno be kito. Suprantama, jų atseikima skirtingai, ir skonis jų vis kitoks. Bet nėra tokio gyvenimo, kur amžinai patirtum vien grynosios laimės būseną. O jei apie tai fantazuojame, tai tik daro mus nelaimingesnius tame gyvenime, kuriame dabar esame. 

Nuostabi knyga apie tai, kaip mes apgailestaujame dėl netikusių savo sprendimų ir tais apgailestavimais grindžiame savo dabartinės situacijos vertinimą. Na, kad jei būtume nemetę to sporto ar muzikavimo, neatsisakę išgerti kavos su tuo ar anuo žmogumi, pasirinkę kitas studijas ar kitą gyvenamąją vietą, gal tada mūsų gyvenimas būtų buvęs neįtikėtinai nuostabesnis?!

Pagrindinė romano veikėja Nora atsiduria tokioje situacijoje, kad gyventi tiesiog nebenori. Jai suteikiama galimybė „pasimatuoti” kitas savo gyvenimo versijas, kurios įmanomos, jei būtų padariusi kitokius pasirinkimus. Norėtum išbandyti?

Ši knyga buvo viena iš tų, kurios paskatina stabtelėti, susimąstyti, iš naujo įvertinti dalykus. Suteikė ne tik smagaus skaitymo malonumo, bet ir egzistencinės laimės akimirkų. Ačiū autoriui už tai.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.