Visvaldas Legkauskas: Vaiko ir paauglio psichologija
Mūsų emocijas labiausiai lemia ne aplinkoje vykstantys įvykiai, o tai, ką sakome sau, į juos reaguodami. Jei to neįsisąmoniname, vidinė kalba veikia automatiškai ir emocijos atrodo nekontroliuojamos. Kai suvokiame vidinės kalbos reikšmę ir pradedame su savimi kalbėtis sąmoningai, tuomet įgyjame galimybę rinktis savo emocijas. Tai svarbus emocinės kompetencijos elementas. Mokėjimas kalbėtis su savimi ne tik labai palengvina savitvardą, bet sukuria daug pozityvesnį požiūrį į kitus žmones, save ir savo ateitį.
Vadovėlio skaitymas dažniausiai siejasi su nuobodžia, bet naudinga veikla – na, galbūt kažką sužinosiu, ką praktiškai galėsiu pritaikyti. Tos visos raidos ir amžiaus tarpsnių teorijos seniai žinomos, tad džiaugiuosi, kad šioje knygoje apie jas jei ir buvo užsimenama, tai tik tam, kad paaiškintų vaikų elgesį kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu.
Visas dėmesys skiriamas ne teorijai, o praktiniams iššūkiams, su kuriais tėvai ir mokytojai susiduria augindami tam tikro amžiaus vaikus. Kiek ir kaip riboti ekrano laiką, kokiu būdu ugdyti finansinį raštingumą ir kaip neprarasti ryšio su paaugliu? Šie ir kiti aktualūs klausimai aptariami remiantis ne tik autoriaus nuomone, bet ir naujausiais moksliniais tyrimais, tad knygą pravartu perskaityti ne tik psichologijos studentams, bet kiekvienam, prisidedančiam prie vaikų auginimo ir ugdymo.
Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.