Apie naujas pradžias
Buvau, esu ir visados būsiu vasaros dukra, bet rudens pradžia turi tokio kerinčio žavesio, kad net beveik užsimiršta, jog drauge su ja baigiasi numylėtasis metų laikas. Rugsėjo pirmoji brėžia ryškią liniją tarp nerūpestingumo ir struktūros, tarp chaotiškos laisvės ir raminančios rutinos, kai iš viešbučių ir palapinių sugrįžtame ilgam laikui į namus, nuo išorinių įspūdžių prie vidinės tylos.
Paskaičiavau, kiek daug progų naujoms pradžioms turime metuose. Kai kas pažadus pokyčiams prisiekinėja nuo Naujųjų metų, kažkam atsišviežinimui tinkamiausia atrodo pavasario pradžia, kiti pasiryžta kažkam ypatingam nuo savo gimimo dienos. Rugsėjo pirmoji – vėl proga. Gerai, kad jų tiek daug, kad vis tikime pokyčiais ir jų sėkme, nes jei nejudėtume, supelkėtume kaip stovintis vanduo, sudvistume kaip uždarytas kambarys.
Todėl visiems, kam šiandiena yra ypatinga, nuoširdžiai linkiu ryžto ir drąsos. Pradėdami kažką naujo visuomet laimime, net jei ir suklysime, net jei nepasiseks taip, kaip tikėjomės. Nes kai žengiame ten, kur baisu, mes nugalime sąstingį, nugalime baimę savyje, ir tokiu būdu augame. Nesiliaukime!
