Apie laisvę
Kiekvienais metais gimtadienį traktuoju kaip kvietimą pažvelgti į savo gyvenimą tarsi iš šalies, bet kartu ir įdėmesniu vidiniu žvilgsniu, įtvirtinti ir įvardinti esamą padėties erdvėje ir laike tašką, suapvalinti, išsigryninti, ar bent tiesiog stabtelėti.
Ašinė vertybė, šiandien skambanti kaip kvietimas ir tuo pačiu patvirtinimas, man yra autentiškumas.
Atrodo, baigdama ketvirtą dešimtį daugmaž išsiaiškinau, kas esu, ko noriu, ko siekiu, kas man patinka ir ko negaliu pakęsti. Būdama pakankamai empatiška ir emociškai nuovoki suprantu, ko iš manęs tikisi sociumas, bet autentiškumas kaip vertybė man tolygi drąsai atsispirti pagundai pildyti kitų lūkesčius, jei tai nėra miela mano širdžiai.
Kita vertus, vieni svetimiausių man dalykų yra rigidiškumas ir dogmatiškumas kaip priešybės atvirumui patirčiai, naujovėms, akiračio plėtimui.
Tikiu, kad kiekvienoje moteryje slypi bent maža dalelė vyro, ir atvirkščiai, kiekviename intraverte – dalelė ekstraverto, kiekviename bijančiame aukščio – dalelė paukščio, kiekviename paleistuvyje – dalelė asketo, kiekviename vegane – dalelė medžiotojo, kiekviename klajoklyje – dalelė namisėdos, kiekviename hipyje – dalelė kario, kiekviename nemėgstančiame vandens – dalelė undinės, ir taip toliau.
Kai apibrėžiame save kaip tam tikro tipo asmenybę, svarbu nepamiršti ir tos priešingos savasties dalelės, nors ir visai mažytės. Jei ją nuolat slopiname, ji ima reikštis keistais, neįsisąmonintais ir netgi liguistais būdais, norėdama priminti, kad kiekviena dalis turi teisę egzistuoti ir būti pripažinta.
Tad šiandien sau ir tuo pačiu Tau linkiu būti autentiškiems visapusiškai, neapsiribojant tik dominuojančiomis savasties išraiškomis. Leiskime sau laisvę būti visokiais!
